Antri varžybose dėl merų postų liko konservatoriai - jų
atstovai vadovaus 13 savivaldybių.
Beveik trečdaliui savivaldybių vadovausiantys socialdemokratai
per vasarį vykusius savivaldybių tarybų rinkimus iškovojo per 21
proc. mandatų. Daugiau kaip penktadalį merų postų gavę
konservatoriai rinkimuose gavo per 16 proc. mandatų.
Iš septynių didžiųjų šalies miestų keturių merais tapo
socialdemokratai: Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės ir Alytaus.
Tuo metu konservatoriams nepavyko laimėti nė vienų mero rinkimų
didžiuosiuose miestuose.
Šešis merų postus iškovojo Valstiečių liaudininkų sąjungos
atstovai. Ši partija per savivaldybių tarybų rinkimus gavo beveik
dešimtadalį mandatų.
Liberalų ir centro sąjunga bei Liberalų sąjūdis turi po
penkis merus (savivaldybių rinkimuose jos atitinkamai gavo 8,26 ir
6,42 proc. mandatų). Du Liberalų sąjūdžio atstovai vadovauja
dviem didžiųjų miestų savivaldybėms - Kauno ir Klaipėdos.
Keturi merų postai atiteko partijos „Tvarka ir teisingumas“
atstovams, nors ši partija savivaldybių rinkimuose iškovojo daugiau
kaip dešimtadalį mandatų. Beveik 11 proc. mandatų rinkimuose
gavusi Darbo partija turės tik vieną merą.
Po du merus turės Naujoji sąjunga, kuriai po rinkimų teko 3,41
proc. mandatų, ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuri savivaldos
rinkimuose skaičiuojant koalicijoje su Rusų aljansu kartu gautus
mandatus jų iškovojo per 4 procentų.
Trys merais išrinkti politikai į savivaldybių tarybas pateko
kaip save išsikėlę kandidatai.