17 val. 28 min. Kaip praneša ELTA, Vilniaus miesto tarybos nariai palaikė Darbo partijos atstovo Jono Pinskaus ir socialdemokrato Romo Adomavičiaus kandidatūras eiti vicemerų pareigas.
Tiek J. Pinskaus, tiek R. Adomavičiaus kandidatūrą per slaptą balsavimą palaikė 27 savivaldybės tarybos nariai.
Vicemerų kandidatūras iškėlė meras Artūras Zuokas. Jis teigė ateityje dar turėsiąs ir trečiąjį savo pavaduotoją, tačiau jo neįvardino.
"Kol kas negaliu atsakyti, bet turėsime tartis tarp koalicijos partnerių", - sakė jis.
Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriumi išrinktas tarybos narys Valdas Klimantavičius.
Jo kandidatūrą per slaptą balsavimą palaikė 27 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai, prieš balsavusių nebuvo.
V. Klimantavičius yra buvęs Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų tarnybos vedėjas, nuo 2003 m. - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, nuo 2007-ųjų - Ekonomikos departamento direktorius.
2005-2008 metais V. Klimantavičius ėjo AB "Vilniaus kapitalinė statyba" valdybos pirmininko pareigas, šiuo metu banke "Snoras" vadovauja Verslo klientų departamentui.
Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pareigas V. Klimantavičius pradės eiti gegužės 2 dieną.
16 val. 08 min. Diskusijų sukėlė kandidato į vicemerus R.Adomavičiaus reputacija - jis pripažintas supainiojęs viešuosius ir privačiuosius interesus. Jis argumentavo, kad Konstitucinis teismas išaiškino, jog savivaldybės tarybos nariams tai nėra kliūtis užimti pareigas. "Vicemerai, vadovaujant man, dirbs tiktai gerai", - pasakė A.Zuokas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi pasiūlytas Valdas Klimantavičius.
15 val. 55 min. J.Pinskus ir R.Adomavičius pasiūlyti į vicemerus.
15 val. 53 min. „Norėčiau, kad ši pergalė netaptų tik dar vienu įrašu mano biografijoje. Noriu, kad tai būtų mano jau padarytų darbų tąsa“, - sakė triumfuodamas A.Zuokas ir dėkojo už paramą.
15 val. 50 min. Už R.Alekną balsavo 16, už J.Kaminskį - 9 tarybos nariai.
15 val. 43 min. Vilniaus miesto naujoji taryba sostinės vairą patikėjo A.Zuokui. Už tai balsavo 26 tarybos nariai.
15 val. 39 min. Dar tebevykstant balsavimui, lrytas.lt kalbėjosi su Darbo partijos lyderiu V.Uspaskichu.
- Kas taps Vilniaus meru?
- Aiškėja, kad bus antras turas. Antrame ture neaišku, kaip pasielgs lenkai. Viskas nuo to priklausys. Jeigu lenkai parems konservatorius, nors šiandien jie išplatino gana griežtą pareiškimą, tai A.Zuoko situacija gali komplikuotis.
- Kodėl jūsų partija nusprendė neremti konservatorių?
- Todėl, kad jie nesuformavo daugumos. Mes iki paskutinės minutės laukėme.
- Jie juk skelbėsi, kad suformavo.
- Matote, kad lenkai iškėlė savo kandidatą.
- O jūs žinojote, kad lenkai ketina jį kelti?
- Iš vakaro sužinojau.
- Vadinasi, esate pasiruošę paremti tuos, kurie turės daugumą?
- Stabilesnę daugumą. Todėl kad pirmą kartą didžiausia savivaldybė - reikia ir kažkiek darbų atlikti. Identifikuotis su neaiškia dauguma mes nenorėjome.
15 val. 12 min. Prasidėjo slaptas balsavimas dėl Vilniaus mero.
A.Zuokas neteko anksčiau deklaruotos dviejų Rusų aljanso atstovų paramos.
Trečiadienio Tarybos posėdyje dalyvauja visi - 51 Tarybos narys. Kad būtų išrinktas sostinės meras, reikia ne mažiau kaip 26 Tarybos narių palaikymo.
14 val. 57 min. Pristatydami savo programas kandidatai į merus kalbėjo apie komunalinio ūkio, švietimo problemas mieste. R.Alekna pabrėžė, kad TS-LKD sieks demonopolizuoti šilumos ūkį ir komunalines paslaugas.
J.Kaminskis sakė, kad jo, kaip kandidato, programa neatsiejama nuo partijos programos. „Švietimas, mokslas, turizmas“, - savo, kaip kandidato į merus, prioritetus įvardijo J.Kaminskis, pasisakęs ir už dabartinio mokyklų tinklo Vilniaus mieste išsaugojimą. Taip pat jis pasisakė už glaudų bendradarbiavimą su Bažnyčia švietimo srityje bei saugumo mieste didinimą. Piligrimus žadėjo pritraukti reklamuodamas visame pasaulyje garsų Vilniuje esantį Jėzaus Gailestingojo paveikslą.
A.Zuokas, sakydamas, kuo skirsis nuo kitų kandidatų, teigė: „Mes nesieksim, mes darysim.“ Kaip pagrindinį uždavinį įvardijo vilniečių pasitikėjimo miesto savivaldybe atkūrimą ir vėl prisiminė rinkiminį pažadą apie vilniečių atlyginimų pakėlimą iki 6 tūkst. litų. Kalbėdamas apie šilumos ūkį žadėjo siekti, kad šilumos kaina mažėtų 20 procentų. Sakė siūlysiantis Vyriausybei centralizuoti kuro pirkimus, kuris naudojamas šilumos gamybai. O vienas iš prioritetų būsiąs tautinių mažumų integracija.
14 val. 44 min. Pateikiame kandidato į Vilniaus mero postą A.Zuoko kalbą
Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami miesto tarybos nariai ir posėdžio svečiai,
Šią atsakingą akimirką pristatau Jums savo kandidatūrą į Vilniaus miesto vadovo postą ir naujos Vilniaus miesto tarybos darbų prioritetus. Darbų prioritetai parengti vadovaujantis koalicijos partnerių, visuomeninio judėjimo TAIP, Darbo ir LSD partijų bei Rusų aljanso atstovų, bendrai parengta koalicijos darbų programa, kurią jau pristatėme visuomenei.
Kalbėdamas apie praėjusios kadencijos tarybos vadovų darbą pateiksiu ne savo nuomonę, o vilniečių apklausos duomenis:
Pagal 2006 metais Eurostato atliktą apklausą 75 proc. vilniečių buvo optimistai, o, kaip žinome, jei tiki ir pasitiki savo jėgomis, visi darbai yra įmanomi.
Taigi, pirmasis mūsų uždavinys - atkurti pasitikėjimą Vilniaus miesto savivaldybe kaip patikimu partneriu ir sugrąžinti vilniečiams tikėjimą savo jėgomis. Tikėjimas išlaisvintų miestiečių kūrybines galias ir paskatintų imtis atsakomybės už savo bei miesto ateitį.
Vilnius yra ne tik istorinė Lietuvos sostinė, bet ir šalies ekonomikos pagrindas, kur sukuriama beveik 40 proc. bendro vidaus produkto. Be sėkmingo Sostinės darbo neįmanomas ir šalies ekonomikos atsigavimas. Todėl darbo vietų kūrimas, investicijų pritraukimas ir vilniečių pajamų didinimas yra pagrindiniai mūsų tikslai ir uždaviniai. 6400 Lt vidutinis atlyginimas 2020 metais Vilniuje- ne svajonė. Tai tikslas ir sprendimų vertinimo kriterijus. Todėl visa savivaldybė turės dirbti greitai, tiksliai ir sąžiningai. Sprendimus turėsime priimti ne rytoj, o šiandien. Ne lauksime investuotojų ir galimų darbo vietų steigėjų savo kabinetuose, o patys važiuosime pas juos ir leidimus veiklai atvešime į jų kontoras. Depolitizuosime savivaldybių įmonių valdymą ir profesionaliai organizuosime savivaldybės darbą, kur prioritetas bus kompetencija, o ne politinė priklausomybė. Tarnautojų darbą vertinsime pagal efektyvumą - laiko ir pinigų sąnaudas, o ne pagal parengtų dokumentų kiekį.
Labai svarbu skubiai išspręsti miesto finansines problemas ir padengti įsiskolinimus paslaugų teikėjams. Miesto finansinę situaciją norėčiau apžvelgti plačiau:
Štai Vilniaus miesto savivaldybės kreditorinių įsipareigojimų situacija:Paskolos (ilgalaikės) - -416 mln. lt, pradelsti mokėjimai - daugiau nei 45 d. -264 mln. lt, pereinamieji mokėjimai -iki ir virš 10 d. -143 mln.lt Viso : -824 mln. Lt
Nors biudžetas nuo 2007 m. augo ir 2010 metais viršijo milijardą litų pajamų, kartu augo ir miesto finansiniai įsipareigojimai. Kodėl taip drastiškai išaugo įsiskolinimai? Priežasčių, tikrai ne viena. Kai kurias sužinosime tik pradėję dirbti. Išskirčiau keletą:
Pirmoji: kaip paskaičiavo VMS dėl 2006 metais pakeistos biudžeto formavimo metodikos ir klaidingos GPM perskirstymo tvarkos Vilniaus miestas nuo 2007 m. iki 2011 m. negavo apie 260 mln. Lt.
Reikia padėkoti administracijos direktoriui Vytautui Milėnui už atliktą išsamią analizę, kuri įtikinamai įrodo, kad Vilniaus miestas ir gyventojai dėl netobulos valstybės biudžeto formavimo metodikos negauna didelės dalies mokesčių. Finansų ministerija pažadėjo planuojant 2012 metų biudžetą atkreipti į tai dėmesį.
Antra: privatizavimo ir savarankiškos pajamos nuo 2007 m. ženkliai sumažėjo.
Trečia: biudžeto planavimo klaidos: išlaidos buvo didinamos, o pastangų didinti pajamas nebuvo. Būtent tai yra pastebėjęs buvęs Seimo, dabar Vilniaus miesto tarybos narys Jonas Pinskus –Vilniaus savivaldybės vadovai nedirbo su Vyriausybe ir Seimu, todėl vilniečiai buvo skriaudžiami. Šią akivaizdžią neteisybę parodo Finansų ministerijos pateikti duomenys.
Panaikinę biurokratines gyvenamosios vietos deklaravimo kliūtis, pasieksime, kad GPM liktų Vilniuje, o neiškeliautų ten, kur gyventojų nėra.
Apibendrindamas galiu atsakingai pareikšti – nors situacija sudėtinga, tačiau Vilniaus miestas nebankrutuoja. Kryptingai dirbdami, bendradarbiaudami su Vyriausybe bei Seimu, finansinėmis institucijomis, sutvarkysime miesto finansus ir sieksime, kad Vilnius taptų moderniausiu Vidurio ir Rytų Europos miestu, tarptautiniu verslo, mokslo ir kultūros centru. Miestu, kuriame patogu gyventi, dirbti ir kurti, kurio žmonės ramūs dėl savo ir savo vaikų ateities.
Gerbiami tarybos nariai, mūsų kadencijos laukia dideli iššūkiai. Turime susigrąžinti veržlumą ir lyderio pozicijas regione. ,,4+“ Koalicijos programos gairėse esame išskyrę pagrindines mūsų veiklos kryptis. Dėl laiko stokos paminėsiu tik keletą:
Pirmiausia – tai šilumos ūkis ir komunalinės paslaugos. Tikiuosi, kad baigsime politines spekuliacijas už kurių dažnai slypi nesąžiningi ir savanaudiški politikų interesai. Privalėsime užtikrinti, kad miesto centralizuotas šilumos ūkis atitiktų ES direktyvoje nustatytus griežtesnius taršos normatyvus, įsigaliosiančius nuo 2016 metų, kuriuos patvirtino praėjusias metais Europos Parlamentas ir Taryba. Jos nuostatos neišvengiamai turės įtakos visoms įmonėms, eksploatuojančioms kurą deginančius įrenginius, taip pat ir Vilniaus miesto šilumos tiekėjui. Tai pareikalaus didelių finansinių išteklių, kuriais disponuoja tik nacionalinė valdžia. Todėl įgyvendinant šią ES Direktyvą Lietuvos Vyriausybė negalės likti nuošalyje. Galbūt galimas ir privataus kapitalo pritraukimas, bet tik konkurso keliu.
Vilniaus miesto taryba dar 2008 m. lapkričio 12d. priėmė sprendimą „Dėl priemonių centralizuotai teikiamos šilumos kainai sumažinti įgyvendinimo“, kuriame nustatė, mano manymu, teisingus tikslus: - ,,Siekti, kad iki 2012 m. gruodžio 30 d. Vilniaus mieste būtų iki 70 proc. sumažintas gamtinių dujų ir skysto kuro vartojimas centralizuotai teikiamos šilumos ir karšto vandens gamyboje, pereinant prie alternatyvių kuro rūšių ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo.“
Sprendimai geri, bet iki šiol jokių praktinių veiksmų nėra ir šiandien minėtame sprendime nurodomas įgyvendinimo terminas, 2012 metų pabaiga, atrodo nerealus. Numatyta kryptis yra teisinga, tačiau trūksta sutelktos politinės valios ir ryžtingų veiksmų, siekiant iškeltus uždavinius kuo greičiau paversti realybe. Šiuo metu Vilniuje tik 11 proc. šilumos gaminama naudojant biokurą, visa kita - tai dujos, kurios kaip matome tik brangsta. Štai vėl dujų kaina pakilo: dabar 1000 kub. m dujų Lietuvai kainuoja daugiau nei 408 dolerius, vos ne dvigubai daugiau nei 2009 metų viduryje. Maža to, ekspertai prognozuoja, kad paskutiniais šių metų mėnesiais dujos mūsų kraštui gali kainuoti 514-515 dolerių už 1000 kub. m.
Lietuvoje yra gerų pavyzdžių, iš kurių turime mokytis. Tose Lietuvos savivaldybėse, kur naudojamas biokuras, šilumos kaina yra mažiausia. Tik eidami šiuo keliu galėsime realiai sumažinti ir patys įtakoti šilumos gamybos kainą, kad pasiektume savo tikslus – šilumos kaina Vilniuje sumažėtų 20 proc. ir vėl būtų mažiausia Lietuvoje.
Kitas svarbus siūlymas Lietuvos Respublikos vyriausybei - centralizuotai pirkti kurą (dujos, mazutas, biokuras, ir t.t.), naudojamą šilumai gaminti. Pirkėjas – LRV/Energetikos ministerija. Energetikos ministerija ar įsteigta valstybinė įmonė būtų atsakinga už centralizuotą kuro pirkimą ir mokesčio už kuro sąnaudas šilumos gamybai surinkimą.
Pasiūlymo pagrindas – valstybė turi geresnes galimybes nei atskiros savivaldybės derėtis dėl kuro kainų. Kuro kiekių apjungimas (masto ekonomija) mažintų kainas. Valstybė turi daugiau galių derėtis su monopoliniais kuro tiekėjais (pavyzdžiui -dujos) ir neleistų formuotis naujoms tiekėjų monopolijoms (biokuras). Vyriausybė, centralizavusi kuro užpirkimą, galėtų eliminuoti tarpininkus.
Kita svarbi ir aktuali daugeliui vilniečių šeimų problema, kaip sumažinti šilumos vartojimo kiekius, o kartu ir dideles šildymo sąskaitas. Tam būtina planingai ir sistemingai atnaujinti daugiabučius pastatus.
Prisimenu pirmuosius sėkmingus programos „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“ žingsnius. Ją patvirtinome dar 2004 aisiais metais, kai nebuvo valstybinės daugiabučių namų modernizavimo programos ir pirmieji Lietuvoje sukūrėme daugiabučių namų atnaujinimo finansavimo bei paramos mechanizmą. Už tai dėkingas tarybos nariui Kęstučiui Nėniui ir jo komandai. Šios programos teikiamomis galimybėmis pasinaudojo virš 200 daugiabučių namų, o 57 daugiabučiai įgyvendino didelės apimties investicijų projektus.
Kai kurie politikai daug kalbėjo apie būsto administravimo ir priežiūros problemas, bet savo veiksmais darė viską priešingai. Praktiškai per paskutinę tarybos kadenciją sustojo naujų bendrijų steigimas, savivaldybės taryba panaikino anksčiau galiojusią tvarką, pagal kurią buvo kompensuojamos bendrijos steigimo išlaidos, ką būtinai atnaujinsime. Kiekvienas daugiabutis namas turi turėti savo šeimininką – namų bendriją, kuri pasirinktų būsto priežiūros įmonę pati.
Programą turime atnaujinti ir išplėtoti atsižvelgiant į šiandienos aktualijas. Tai reiškia, kad:
nuosekliai/planingai rengsime kvartalų ir tipinius pastatų atnaujinimo projektus;
įsteigsime fondą ir pritrauksime į jį lėšų, siekdami suteikti vilniečiams galimybę finansuoti daugiabučio atnaujinimą neimant paskolos iš banko;
reformuosime pastatų priežiūros sistemą užtikrindami gaunamų komunalinių paslaugų kokybę už mažiausią kainą. Pasieksime, kad namų administratoriais galėtų būti ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys. Tai skatins konkurenciją ir padės plėtoti smulkųjį verslą, galintį tapti šeimos verslo pagrindu;
Taip pat, atkurdami pasitikėjimą Savivaldybe kaip partneriu, dar šiais metais įvykdysime finansinės paramos įsipareigojimus bendrijoms, t.y. apmokėsime projekto parengimo išlaidas toms bendrijoms, kurios atnaujino savo daugiabučius pagal 2004 metais patvirtintą programą.
Kita svarbi veiklos kryptis - garantuoti Vilniaus m. savivaldybės valdomų strateginių įmonių skaidrų ir efektyvų valdymą. Tam būtina panaikinti politikų neteisėtą kišimąsi į ekonominę įmonių veiklą. Nenormalu, kai įmonių vadovai keičiasi kas metai Per pastaruosius 4 metus ,,savivaldybės įmonės“ realiai tapo ,,partijos įmonėmis“. To mes netoleruosime. Skaidrus savivaldybės įmonių valdymas garantuos kokybiškas paslaugas ir geriausią jų kainą miesto gyventojams.
Vilniaus m. savivaldybė neprivatizuos strateginių įmonių ir sieks, kad jos vykdytų sėkmingą veiklą ne tik Vilniuje, bet ir už Lietuvos ribų. Pavyzdys – puikiai Baltijos šalyse dirbančios Skandinavijos šalių valstybinės įmonės.
Atsakomybės klausimas. Bus reikalaujama atsakomybės iš tų įmonių vadovų ir valdybos narių, kurių sprendimai pakenkė įmonių veiklai ar lėmė nuostolius. Kreipsimės į teisėsaugos institucijas ir nuostoliai bus išieškomi, ar tai būtų Kalvarijų turgus, ar Vilniaus vandenys, ar neužtikrinta Gedimino prospekto rekonstrukcijos kokybė. Savivalės laikai baigėsi.
Koalicijos programos gairėse daug dėmesio skiriame geresnei miestiečių gyvenimo kokybei, saugumui, švietimui ir darželių plėtrai, kultūros ir sporto renginiams bei popamokiniam ugdymui. Senamiesčiui ir kultūros paveldo apsaugai. Atskira tema sveikatos apsauga, kurios kokybe, kaip rodo gyventojų apklausos, nepatenkintas kas trečias vilnietis.
Atskira ir sudėtinga tema transportas, kuris turi būti prieinamesnis, greitesnis ir patogesnis. Būtinai iki 2014 metų turime baigti vakarinį aplinkkelį. Svarbus ir išorės susisiekimas. Jau turėjau keletą susitikimų su galimais investuotojais, kurie norėtų steigti bazinį oro vežėją ir artimiausiu metu šiuos planus galėtume pristatyti Susisiekimo ministerijai. Suprantama pirmaeiliai darbai – ,,lopai“ gatvėse, nes kelių būklė tragiška.
Pastaruoju metu kyla daug diskusijų tautine tematika. Kaip gerai pasakė tarybos narė Olga Gorškova - „Vilnius – išskirtinis savo daugiatautiškumu, todėl tautinių mažumų integracija bus vienas iš prioritetinių darbų. Vilnių kuria ne konfliktuojantys, o bendradarbiaujantys miestiečiai“.
Ir tai tiesa. Būtent tokia Vilniaus miesto istorija. Kaip rašė Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas, kuriam turėjau garbės asmeniškai įteikti Vilniaus miesto garbės piliečio regalijas jo namuose Krokuvoje: „nedaug Europoje yra miestų, taip mitologizuojamų kaip Vilnius. Turiu omenyje iš praeities paimtus pasakojimus, kurie nebūtinai privalo atitikti faktus. Šio miesto istorija tokia keista, kad ji prašyte prašosi perkeliama į pasakos erdvę, kas jau ne kartą buvo daroma, ir pasakojimai skyrėsi nuo to, kas juos pasakojo: lietuviai, lenkai, žydai ar baltarusiai.”
Kviečiu visus tarybos narius bendram darbui miesto ir gyventojų labui. Suprantu, kad koalicijos formavimo laikotarpis buvo įtemptas ir gal neišvengta aštresnių pasisakymų. Bet puikiai žinote mane, kad niekada neteikiau reikšmės partiškumui. Svarbiausia padorumas, sąžiningumas ir kompetencija. Kiekvieno gera idėja ar iniciatyva bus išgirsta, o kartu sudarytos sąlygos jas įgyvendinti.
Tikiu, kad miesto bendruomenė ir vilniečiai yra aktyvūs miesto kūrėjai, todėl drauge dirbdami sukursime miestą, kurį kiekvienas iš mūsų su pasididžiavimu vadins savo namais. Į kurį bus lengva ir patogu atvykti svečiams, o garsas apie darbščius ir išradingus mūsų gyventojus sklis po visą pasaulį.
14 val. 31 min. K.Nėnius, R.Adomavičius ir J.Pinskus pasiūlė A.Zuoko kandidatūrą. TS-LKD partijos frakcija į mero postą pasiūlė R.Alekną. LLRA pareiškė, kad jiems nepriimtinas susijungimas su A.Zuoko koalicija ir socialdemokratais. „R.Alekna - sąžiningas politikas, bet negalime sudaryti sąjungos su partija, kuri ignoruoja tautinių mažumų teises. Todėl siūlome į mero postą J.Kaminskį“, - sakė LLRA atstovė.
14 val. 14 val. Priesaikų ceremonija truko apie valandą. Prasidėjus pirmajam jau prisiekusios tarybos posėdžiui, Jurgis Jurkevičius tarė sveikinimo žodį Vyriausybės vardu ir palinkėjo naujiems savivaldybės tarybos nariams visokeriopos sėkmės darbe.
13 val. 54 min. LLRA paskelbus apie savo keliamą kandidatą į merus J.Kaminskį, intriga, kas vadovaus Lietuvos sostinei, dar labiau sustiprėjo. Tai reiškia, jog Tėvynės Sąjunga - Lietuvos konservatoriai neteko lenkų paramos ir R.Aleknos galimybės tapti perrinktam meru kaip reikiant sumažėjo. Jau anksčiau buvo kalbama, kad Darbo partija, nepaisydama prezidentės pageidavimų, labiau linkusi šlietis prie A.Zuoko vadovaujamos Vilniaus koalicijos.
13 val. 27 min. Lietuvos lenkų rinkimų akcija nusprendė Vilniaus miesto savivaldybės mero rinkimuose iškelti savo kandidatą – Tarybos narį Jaroslavą Kaminskį. Apie tai partija paskelbė pranešime spaudai.
„Pasisakome už aiškų verslo nuo politikos atskyrimą. Mums nepriimtinas atskirų verslo struktūrų susiliejimas su partijomis ar rinkimų sąrašais. Deja, būtent Vilniaus mieste tai - neretas reiškinys. To pasekmė – Vilniaus miesto biudžeto lėšų neracionalus naudojimas, neskaidriai priimami sprendimai, o savivaldybės įsiskolinimas siekia apie 800 mln. litų. Todėl mums nepriimtinas koalicijos sudarymas su A.Zuoko koalicija ir Vilniaus miesto socialdemokratais, kurių atskiri politikai dažnai proteguoja vienos iš stipriausių verslo struktūrų „Roubicon Group“ interesus“, - rašo LLRA.
Prie savivaldybės pastato visus pasitiko žmonės su plakatais ir vėliavomis – Lietuvos socialdemokratų sąjungos nariai.
Susirinkusieji sakė neprotestuojantys prieš jokią konkrečią politinę jėgą ar jų koaliciją, tik atėję priminti visiems miestiečių išrinktiesiems jų duotus rinkimų pažadus.
Tinkamo kandidato į merus protestuotojai sakė nematantys. „Bet tikimės, kad šį kartą neatsiras naujo Drėmos ir naujas meras bus išrinktas civilizuočiau“, - prieš posėdį sakė Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius.
Nuskambėjus Lietuvos himnui, prasidėjo iškilminga Tarybos narių priesaika. Nariai buvo kviečiami abėcėlės tvarka.
„Prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Sąžiningai atlikti visas Savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises bei viešuosius interesus“, - vienas po kito tarė naujieji savivaldos atstovai, dauguma pridurdami frazę: „Tepadeda man Dievas.“
*******
Šį vakarą „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ 21 val. 50 min. - žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su naujuoju Vilniaus meru A.Zuoku. Klausimui merui galima pateikti šio teksto komentarų skiltyje.