Tai teismas padarė tenkindamas Vilniaus miesto apylinkės
vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį.
Pasak prokuratūros pranešimo, nagrinėjant teisme civilinę
bylą buvo nustatyta, kad prieš 20 metų vilnietė A.Z. iš kito
vilniečio nusipirko 82 kvadratinių metrų ploto medinį gyvenamąjį
namą ir kiemo įrenginius, esančius1 tūkst. 763 kvadratinių metrų
ploto žemės sklype.
1991-ųjų gruodį Antakalnio seniūnija išdavė A.Z. statybos
leidimą perstatyti gyvenamąjį namą. 1995-ųjų balandį A.Z. šį
namą su kiemo įrenginiais įkeitė SEB bankui.
1996-ųjų birželį Vilniaus miesto valdybos sprendimu buvo
nustatytos šios privačios 1 tūkst. 760 kvadratinių metrų ploto
namų valdos ribos. Po pusmečio valstybinės žemės pirkimo-
pardavimo sutartimi A.Z. šį sklypą nusipirko.
2002-ųjų sausį minėtam bankui atiteko nuosavybės teisė į
A.Z. gyvenamąjį namą ir kiemo statinius - tvorą, baseiną,
fontaną, kiemo aikštelę, kiemo židinį, atraminę sienelę.
Vėliau bankas šį turtą pardavė bendrovei ''Swedbank
lizingas“. Pastarasis 2007-ųjų balandį iš A.Z. įsigijo ir 1
tūkst. 760 kvadratinių metrų ploto sklypą.
Netrukus ši bendrovė pagal išperkamosios nuomos sutartį žemę
su statiniais perdavė naudotis nekilnojamojo turto bendrovei ''VJ
Investicija“. Kartu su minėtu turtu jai atiteko ir valstybei
priklausantis 26,6 aro žemės sklypas, kuriuo neteisėtai disponavo
A.Z.
Civilinis kodeksas savininkui suteikia teisę išreikalauti savo
daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.
Vilniaus apygardos teismas įpareigojo bendroves ''Swedbank
lizingas“ ir ''VJ Investicija“ grąžinti valstybės dispozicijon
savavališkai užimtą 2 tūkst. 660 kvadratinių metrų ploto žemės
sklypą.
''Swedbank lizingas“ privalės per tris mėn. nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos savo lėšomis sutvarkyti valstybinės žemės
sklypą, t. y. nugriauti jame esančius statinius. Iš minėtų
bendrovių valstybės naudai lygiomis dalimis priteista beveik 30
tūkst. litų bylinėjimosi išlaidų.
Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam
teismui.