Savaitraščio tinklaraštyje „Eeastern approaches“ paskelbtame
komentare E.Lucasas taip pat paragino Lietuvos pareigūnus labiau
stengtis, kad viešojoje erdvėje Lietuvos pozicija būtų girdima
labiau.
„Gerinti lietuvių kalbos mokėjimą mažumų vidurinėse
mokyklose yra nacionalinės svarbos klausimas. Galbūt švietimo
reforma ir turi trūkumų, bet pagrindinė idėja didinti dėstymo
lietuvių kalba kokybę ir kiekybę nėra diskriminuojanti ir ją
verta įgyvendinti“, - rašo „The Economist“ redaktorius.
Jis siūlo šalies pareigūnams daugiau aiškinti savo poziciją,
nes sunkiai suprantama, kad jei iš tiesų Latvijoje ir Lietuvoje
lenkų atžvilgiu galioja panašios nuostatos, kodėl visą kritiką
gauna tik Lietuva.
Anot E.Lucaso, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos interneto
svetainėje galėtų būti vienoje vietoje pateiktas faktų rinkinys
ar nuorodos, kurios paaiškintų istorinį jautrumą dėl
polonizacijos ir atremtų faktines klaidas. Kaip pavyzdį jis pateikė
informaciją apie lietuvių priverstinį iškeldinimą iš Suvalkų
karo metais.
Apžvalgininkas taip pat pabrėžė, kad politikai nėra atsakingi
už tai, ką rašo žiniasklaida, todėl „nesąžininga reikalauti,
kad Lietuvos politikai pasmerktų kiekvieną antilenkiškus
pareiškimus žiniasklaidoje“.
Šį komentarą jis paskelbė praėjus kelioms dienoms po to, kai
pasiaiškinti dėl Lietuvoje nuskambėjusių antilenkiškų
pareiškimų Varšuvoje buvo iškviesta Lietuvos ambasadorė Loreta
Zakarevičienė.