Lietuvos automobilių keliuose žuvusių žmonių skaičius nuo 2006 m. iki 2009 m. sumažėjo beveik perpus (2006 m. suskaičiuota beveik 220 keliuose žuvusių žmonių milijonui gyventojų, o 2009 m. – jau tik 110 žmonių milijonui gyventojų), nors vis tiek toks rodiklis yra gerokai prastesnis nei, tarkim, Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje (2009 m. Vokietijoje – 50 žmonių milijonui gyventojų, o Jungtinėje Karalystėje – 36 žmonės milijonui gyventojų).
Vadinasi, nors Lietuvos vairuotojams akivaizdžiai trūksta elementarios vairavimo kultūros, jie pasižymi agresyvumu, nepagrįstu greičio troškimu, kelių eismo taisyklių nepaisymu, tačiau įmanoma pasiekti, kad žmonių, žūstančių keliuose, skaičius mažėtų ir bent jau artėtų prie Vakarų šalių rodiklių.
Taigi, nors palengva, bet žingsniuojame pirmyn, o tikimybių, kad sėdus į savo automobilį tave užmuš koks iš už kampo išlėkęs BMW tamsintais stiklais, mažėja.
Lietuvoje geležinkelio pervažose 2006 m. ir 2009 m. žuvusiųjų skaičius buvo toks pat – 2,4 žmogaus milijonui gyventojų. Vėlgi galima palyginti – Prancūzijoje ir Vokietijoje šis rodiklis siekia apie 0,5, o Jungtinėje Karalystėje – 0,2 pervažoje žuvusio žmogaus milijonui gyventojų. Blogiau už Lietuvą visoje ES yra tik Vengrijoje – 2009 m. čia užfiksuota 2,9 mirties milijonui gyventojų.
Lietuvoje šiuo metu pervažose žuvę žmonės sudaro apie 20 proc. visų per eismo įvykius geležinkeliuose žuvusių žmonių.
2011 m. dar net neįpusėjo, o eismo įvykių suvestinėje, kurią skelbia Valstybinė geležinkelių inspekcija, jau įrašyta, kad Plungės geležinkelio stoties pervažoje užmuštas netikėtai išbėgęs žmogus, už Dūkšto geležinkelio stoties į pervažą išvažiavęs „Audi“ susidūrė su keleiviniu traukiniu, Kauno geležinkelio stoties pervažoje traukinys susidūrė su BMW markės automobiliu, tarpstoties Švenčionėliai–Utena pervažoje traukinys susidūrė su traktoriumi, su lengvaisiais automobiliais traukiniai susidūrė Panerių ir Marijampolės geležinkelio stočių kelio pervažose. Dabar dar avarijos Elektrėnų savivaldybėje ir Mažeikiuose.
Dar 2010 m. Valstybinė geležinkelių inspekcija parengė AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdomų geležinkelių pervažų eismo saugos analizę, kurioje atkreipiamas dėmesys į tai, kad visi eismo įvykiai Lietuvos geležinkelio pervažose įvyksta dėl to, kad nesilaikoma kelių eismo taisyklių.
Teigiama, kad pirmiausia reikia atlikti išsamius tyrimus, jog būtų nustatyta, kodėl pažeidinėjamos kelių eismo taisyklės kertant pervažas, ir numatyti priemones, kurios leistų sumažinti eismo įvykių skaičių.
Pavyzdžiui, visai įtikinamai skamba prielaida, kad įrengus vaizdo kameras su automatine automobilio valstybinio numerio atpažinimo funkcija, kuri fiksuotų visus kelių eismo dalyvius, pažeidusius pervažų kirtimo taisykles (per didelis automobilio greitis pervažoje, pervažos kirtimas veikiant draudžiamam signalui ir kt.), bei operatyviai duomenis perdavus į artimiausią policijos komisariatą būtų galima nubausti visus pažeidėjus ir taip sumažėtų avarijų skaičius pervažose.
Tačiau tai yra prielaida, o priemonės kainuoja labai brangiai, todėl norint nustatyti konkrečias eismo saugumo pagerinimo ir užtikrinimo priemones geležinkelio pervažose reikalingi išsamūs tyrimai, kurie būtų atlikti vadovaujantis sukaupta užsienio šalių patirtimi ir atsižvelgiant į konkrečią Lietuvos specifiką.
Taip pat reikia įvertinti ir visuomenės švietimo reikšmę šioje srityje. Pavyzdžiui, JAV dar 1972 m. Aidaho valstijoje buvo įkurta atsakingą elgesį pervažose skatinanti organizacija „Operation Lifesaver“. Organizacijos tikslas – pasiekti, kad mažėtų mirčių ir sužalojimų geležinkelio pervažose pritraukiant savanorius, kurie moko žmones, kaip saugiai elgtis pervažose, skleidžia žinias apie galimus pavojus, susijusius su geležinkelio transportu, aiškina kelių eismo taisykles.
Ši iniciatyva pasirodė labai sėkminga, kadangi JAV XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir devintojo pradžioje žmonių, žūstančių geležinkelio pervažose, skaičius buvo labai išaugęs, o per pirmus šios organizacijos darbo metus Aidaho valstijoje eismo įvykių pervažose sumažėjo 43 procentais.
„Operation Lifesaver“ pirmiausia yra savanoriška organizacija su palyginti menku biudžetu. Šiandien jos filialai veikia Kanadoje, Meksikoje, Jungtinėje Karalystėje, Argentinoje ir Estijoje. Pirmasis filialas Europoje (Estijoje) buvo įkurtas 2004 m.
„Operation Lifesaver“ ir panašių iniciatyvų nauda akivaizdi dar ir todėl, kad žmonės iš tiesų žino nepakankamai apie eismo saugumą pervažose arba yra linkę nepaisyti kelių eismo taisyklių.
JAV atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad du trečdaliai vairuotojų žinojo, kad jie privalo sustoti prieš „Stop“ ženklą, tačiau to nepadarė. Kitas tyrimas JAV nustatė, kad per 80 proc. eismo įvykių, įvykusių geležinkelių pervažose, vairuotojai pasimetė ir nežinojo, ką daryti, kad būtų galima išvengti susidūrimo su traukiniu.
Vokietijoje 33 proc. kelių transporto priemonių vairuotojų manė, kad jie neprivalo sustoti prie geležinkelių pervažos mirksint raudonam geležinkelių pervažos šviesoforo signalui. Iš šių 33 proc. vairuotojų 8 proc. manė, kad jie gali apvažiuoti geležinkelių pervažos nuleistus užtvarus, jeigu nėra jokio pavojaus.
Taigi akivaizdu, kad žmonėms trūksta paprasčiausio išmanymo, kaip galima elgtis geležinkelio pervažose. Tikėtina, kad Lietuvoje, atlikus panašius tyrimus, džiuginančių rezultatų taip pat neišvystume.
Vis dėlto kol kas priemonės eismo saugumui užtikrinti yra parenkamos atsitiktinai ir akivaizdžiai nėra pakankamai efektyvios, o automobilių vairuotojai ir pėstieji pervažose toliau lenda po traukiniais, tik jų mes jau negalime paklausti, kodėl jie taip elgėsi.
Galbūt tyrimai parodytų, kad Lietuvoje daugelis vairuotojų tiki, jog sustabdyti traukinį taip pat lengva, kaip automobilį. Žmonės neretai stebisi išgirdę, kad įsibėgėjusiam traukiniui sustoti reikia maždaug kilometro.
Man asmeniškai kyla dar vienas klausimas – kas ir kaip įvertina žalą, kuri neturi jokios skaitinės išraiškos, – būseną, kurią patiria lokomotyvo mašinistas, kaktomuša artėdamas prie automobilio su žmonėmis ar prie pėsčiųjų, žygiuojančių bėgiais ir nereaguojančių į garsinius signalus, ir žinodamas, kad neabejotinai juos užmuš ir negalės nieko padaryti?
Galima klausimą suformuluoti ir kitaip: ar jums patiktų, jei savo darbe jūs būtumėte priversti žudyti žmones?