Vietos plėtros strategijos projekto įgyvendinimui vadovaujantis Arūnas Stasiūnas ir šio projekto administratorė Jolanta Bertašienė džiaugiasi, kad netrukus prasidės tokie darbai, kurie ir didžiausius skeptikus įtikins, jog susitelkę kaimo žmonės gali padaryti labai daug.
Kai kurios Jurbarko r. kaimo bendruomenės tuo jau patikėjo - ekspertai palankiai įvertino ir tinkančiais finansuoti pripažino visus devynis praėjusį rudenį bendruomenių ir savivaldybės administracijos pateiktus investicinius projektus.
VVG „Nemunas“ skirta parama jau netrukus Raudonėnų ir Balandžių kaimų gyventojams suteiks galimybę naudotis kokybišku vandentiekio vandeniu – šiuose kaimuose savivaldybės administracija pasiruošusi pastatyti vandens nugeležinimo įrenginius, atnaujinti dalį vandentiekio trasų. Eržvilko kultūros centrui bus pastatyta nauja katilinė, Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos sporto salėje pakeisti langai. Skirsnemunės mokykloje numatyta įrengti technologijų kabinetą, kuriame vakarais kaimo bendruomenės moterys galės mokytis dailiųjų amatų ar tiesiog susirinkti pasikalbėti.
Pavidaujiškiai laukia nesulaukia, kol galės pradėti remontuoti buvusios mokyklos patalpas, o Paulių bendruomenė pasiryžusi prikelti gyvenimui buvusį vaikų darželį. Atnaujinus Juodaičių pagrindinės mokyklos stadioną, miestelyje atsiras žaidimų parkas. Strategijos įgyvendinimo naudą pajus ir viešviliečiai – turizmo informacijos centras gaus finansavimą gamtiniam pažintiniam pėsčiųjų maršrutui Viešvilėje parengti. Projektas bus įgyvendinamas kartu su Viešvilės bendruomene ir Jurbarko miškų urėdija.
A. Stasiūnas tikino, kad nesvarbu, kas įgyvendina projektus – bendruomenė ar savivaldybė, prieš teikiant paraiškas tik bendruomenės ir kaimo gyventojai sprendė, kokių investicijų jiems reikia.
„Prieš teikiant investicinius projektus kaimo bendruomenės ne tik daug diskutavo, bet ir kone visos rengė gyventojų apklausas. Būtent gyventojai ir nusprendė, ko labiausiai reikia konkrečiam kaimui. Geriausias pavyzdys – smalininkiečiai, kuriems buvo siūloma pritarti, kad miestelyje būtų įrengta ledo arena. Nors idėja labai viliojanti, žmonės nusprendė, kad tai verslo projektas ir per apklausą pasisakė už tai, kad iš strategijos lėšų būtų keičiami sporto salės langai. Smalininkiečių motyvas suprantamas: salėje laisvalaikį leidžia daug miestelio gyventojų“, – sakė A. Stasiūnas.
VVG „Nemunas“ kaimo plėtros strategiją įgyvendinantys darbuotojai įsitikinę, kad kaimo bendruomenes užkrečia ir padrąsina teigiami pavyzdžiai.
Praėjusį rudenį toli nuskambėjo garsas apie Juodaičių kaimo bendruomenės įgyvendintą bendruomeniškumo stiprinimo ir verslumo didinimo projektą. Norėdami gauti paramą traktoriui įsigyti, šios bendruomenės nariai subūrė viso kaimo žmones tvarkyti miestelį, o kartu dirbdami ne tik gerokai pakeitė miestelio vaizdą, bet ir susidraugavo, rado laiko pavakaroti, pasidžiaugti buvimu kartu, atrado naujų idėjų.
Pašaltuonio bendruomenė, praėjusios vasaros pabaigoje surengusi jaunimo užimtumo ir sveiko gyvenimo būdo stovyklą, gavo 22 tūkst. Lt paramą sporto inventoriui, treniruokliams įsigyti. Raktai nuo patalpų su inventoriumi atiduoti kaimo jaunimui, kuris tvarko ir prižiūri savo turtą.
Pavyzdį, kaip turint tikslą galima susitelkti, parodė ir Pavidaujo kaimo bendruomenė, praėjusią vasarą pasiryžusi savo jėgomis įsirengti krepšinio aikštelę prie buvusios pradinės mokyklos, o projekto lėšas panaudojusi aktyvaus laisvalaikio leidimo priemonėms įsigyti. Kol pavidaujiškiai neturi savo patalpų, sporto inventorius laikomas buvusių kultūros namų salėje. Vos prieš metus susikūrusi bendruomenė pasiryžo jau šį pavasarį suremontuoti buvusios mokyklos pirmojo aukšto patalpas, įsirengti šildymą, kad turėtų kur rinktis, sportuoti, bendrauti ir kurti naujus planus.
Daugeliui žmonių pasitarnaus ir Smalininkų sporto klubo „Nemunas“ sumanymas pagerinti sporto sąlygas – nauju inventoriumi galės naudotis ne tik šio sporto klubo nariai, bet ir technologijų ir verslo mokyklos moksleiviai, kurių dauguma irgi yra mūsų rajono gyventojų vaikai.
Jurbarko rajono paslaugų teikėjų organizacija iš projekto lėšų bendruomenėms nupirko renginių palapinę bei žirgų sporto pasirodymų įrangą. Vietos veiklos grupė „Nemunas“ skyrė finansavimą turizmo informacijos centro rengiamiems gidų kursams – taip, pasak A. Stasiūno, sudaromos sąlygos kaimo žmonėms papildomai užsidirbti priimant ir vedant ekskursijas.
A. Stasiūnas tikina, kad ne viena rajono vietos veiklos grupė visas projektams įgyvendinti numatytas lėšas nukreipė į investicijas, kurių vienam projektui gali būti skiriama net iki 690 tūkst. Lt.
„Panaudoti kaimo plėtros strategijai skirtus 7,2 mln. Lt savivaldybei būtų visai nesunku, tačiau ne tokio rezultato tikimasi iš strategijos“, - tvirtino A. Stasiūnas.
Jurbarkiečiai pasirinko kitokį kelią – jie išsikėlė sau tikslą ne investuoti, o, skiriant lėšų bendruomenių projektams, sutelkti kaimo žmones, parodyti jiems, kad dirbant kartu labai daug galima ir be pinigų padaryti. Dėl to, pasak J. Bertašienės, įgyvendinant projektus bendruomenės raginamos prisidėti ne pinigais, o darbu.
„Tai nėra lengva, įgyvendinant 200 tūkst. Lt vertės projektą bendruomenių nariai turėtų dirbti 1600 valandų – viena valanda įkainota 12,5 Lt. Kaip manote, kiek žmonių ateina į talką ir kiek valandų jie nori dirbti, kai susirenka? Vis dėlto patirtis rodo, kad žmonės sugeba susitelkti ir daug gali padaryti“, – sakė J. Bertašienė.
Abu VVG „Nemunas“ administracijos darbuotojai įsitikinę, kad nesuklydo, pasirinkdami sunkesnį ir ilgesnį vietos plėtros strategijos įgyvendinimo kelią.
„Mes išsikėlėme tikslą sutelkti kaimo bendruomenes ir suplanavome įgyvendinti ne 10 projektų, kaip kai kurios vietos veiklos grupės, o 58. Dabar jaučiame, kad jų bus dar daugiau. Nors tokiai daugybei projektų parengti reikės ir nemažai mūsų pastangų, esame įsitikinę, kad rezultatas nenuvils. Kaimo veidas per metus kitus gal ir nepasikeis, bet žmonių mąstymas tikrai pamažu ims keistis. O nuo to priklauso viskas“, – įsitikinęs A. Stasiūnas.
Pirmieji kaimo plėtros strategijos įgyvendinimo žingsniai parodė, kad kaimo bendruomenės nori permainų ir nebijo jų siekti, o įgyvendinusios vieną projektą kitų imasi kur kas drąsiau. Tai tik patvirtina, kad strategijos projekto kūrėjai neprašovė pro šalį, o gal net vienu šūviu nudėjo du zuikius.