Velykas sutiks vien širdimi
Menininkės namiškiai jau kelerius metus pavasarį švenčiamos religinės šventės proga vengia dirbtinės pompastikos ir, anot jų, masinės psichozės dėl kiaušinių dažymo.
43 metų A.Smalinskienė bei jos sutuoktinis Renaldas Smalinskas Velykas pasitinka atvira širdimi, be išorinių butaforijų, tikėdamiesi Kristaus pažadėtojo dvasinio pasaulio pakeitimo.
Vietoje dažytų kiaušinių šventinio stalo puošmena šeimai bus gardžiai kvepiantis naminis pyragas ir biblinių tekstų ištraukomis siuvinėtos servetėlės.
Švenčių suplakti nedera
„Mes neakcentuojame simbolių, seniai nebedažome kiaušinių. Tai – tik patiekalas, bet ne Velykų įvaizdžio dalis. Biblijoje niekur nėra kiaušinio, tapatinamo su Jėzaus prisikėlimu.
Žmonės sugalvojo netikusį miksą, krikščionišką šventę suplakti su gamtos budimu, pagonybės papročiais“, – tokių įsitikinimų laikosi A.Smalinskienė.
Vaikystėje A.Smalinskienė ir dažė, ir rideno margučius. Vyresnieji giminaičiai ir dabar tai daro, bet tautodailininkė liovėsi laikytis tokio papročio, kai jai ėmė kilti egzistencijos ir santykio su Dievu klausimai.
Gilindamasi į religinius klausimus, ji padarė išvadą, kad Velykos tikresnės be masinio kiaušindažio.
Velykų dieną šeimininkė stalą apdengs pačios siūta ir dailiai ornamentais apnerta staltiese, iš bufeto ištrauks svečiams skirtus indus, išdėlios sidabrinius stalo įrankius.
Tądien specialiai išpuošti namų nereikės, nes tautodailininkės būstas dėl gausybės meno kūrinių bei rankdarbių ir taip atrodo originaliai ir šventiškai.
Dabar dailės ir technologijų pedagoge dirbanti A.Smalinskienė ilgus metus su sutuoktiniu gyveno vien iš kūrybos.
Šeima buvo įminusi lipdymo iš molio paslaptis, darė anuomet labai populiarius namukus, ąsočius, dekoratyvines lėkšteles. R.Smalinskas iš molio lipdė didžiulius burlaivius.
Sekėsi gerai, jie turėjo gausybę užsakymų, garsėjo kaip kūrybingi keramikai, visose mugėse jų prekės buvo paklausios.
Saugo sutuoktinio kūrinius
Prieš 5 metus socialinio pedagogo diplomą turintis R.Smalinskas staiga metė keramiką ir išėjo dirbti į statybas.
„Mane ištiko šokas, gyvenimas virto aukštyn kojomis, iki tol juk 24 valandas būdavome kartu. Viena dirbti su moliu nebepajėgiau, tad ėmiausi kitokios kūrybos: tapybos, siuvinių, rankdarbių. Iki šiol tebetikiu, kad vyras grįš prie menų, jis daug kūrybingesnis už mane, turi gausybę idėjų ir energijos“, – pasakojo A.Smalinskienė.
Moteris itin saugo sutuoktinio lipdinius. Aguonomis, saulėgrąžomis ir kitokiomis gėlėmis dekoruoti ąsočiai įkurdinti lentynoje virš lango, matomoje vietoje išdėlioti moliniai laivai.
Puolė gelbėti medį
Turėdamas laiko R.Smalinskas po truputį remontuoja šeimos būstą.
Privataus namo dalis, kurią įsigijo Smalinskai, yra daugiau nei 100 metų senumo. Remontuojant kambarį būste netikėtai atsirado kryžius. Religinis simbolis išryškėjo prie lubų atramos iš abiejų pusių nupjovus balkius. Senutėlių tašų šeimininkas nepanaikino, paliko juos kaip būsto puošmeną.
Keramiko patirtis prasiveržė, kai valgomajame R.Smalinskas šalia senoviškos koklinės šildymo sienelės ėmė mūryti sieną iš akmenų. Padaręs arką keramikas joje nulipdė medį.
„Paskui staiga apsigalvojo ir norėjo tą medį nu-krapštyti. Kiek suspėjau, tiek išgelbėjau“, – rodydama į akmenų sienoje įterptą ir mažais angeliukais apkabinėtą medį, pasakojo pašnekovė.
Primena apie angelus
Per Velykas A.Smalinskienė arčiau vaišių stalo pasodins vilnonį angelą.
Iš natūralios lietuviškų avių vilnos veltus angelus A.Smalinskienė kuria ne šiaip sau. Moteris įsitikinusi, kad žmonių sielų sargai egzistuoja. Maži vaikai jų buvimu neabejoja, bet augdami ima ieškoti loginių paaiškinimų ir galiausiai liaujasi tikėję.
Iš vilnos, skiautinių ar molio sukūrusi angelą A.Smalinskienė mano daranti gerą darbą – primenanti žmonėms apie jų egzistavimą.
„Kai užklumpa bėda, nebelieka ateistų, visi šaukiasi Dievo ar angelo sargo – patarnaujančios dvasios pagalbos“, – sako ji.
Angeliuko motyvą tautodailininkė mėgsta įsiūti į pagalvėlių užvalkčių kampus, įkomponuoti servetėlės kamputyje ar paslėpti prijuostės ornamente.
Pasiilgusi vyro kūrė „Ilgesį“
Išraiškinga A.Smalinskienės kurtų angelų trijulė šiuo metu įkurdinta miesto dailės galerijoje – tautodailininkų parodoje. Sparnuotos būtybės papūstomis lūpomis, plačiomis sėdynėmis ir didelėmis pėdomis pasodintos ant senutėlio, iš močiutės sodybos parsivežto suoliuko.
Pirmojo iš vilnos velto angelo istorija labai romantiška. Jį A.Smalinskienė nuvėlė tuomet, kai vyras buvo visam mėnesiui išvykęs į komandiruotę. Nemanė, kad sutvėrimas virs angelu, tiesiog lipdė žmogelį bučiniui atstatytomis lūpomis ir kūrinį pavadino „Ilgesys“.
Sutuoktinio grįžimo dieną pasodino jį ant stalo, kad įėjęs pro duris iš karto pamatytų.
Vėliau „Ilgesiui“ tautodailininkė sukūrė kompaniją: papūstžandę moteriškę ir tokį pat vaikėzą, o galiausiai visiems padarė sparnus.
„Angelai neturi žmogiškų išvaizdų, bet kūrėjai juos vaizduoja taip, kaip jiems suprantamiau“, – komentuoja tautodailininkė.
Vietoj margučių – šokoladas
Velykų proga užsukę svečiai šeimininkams margučių neatneša. Jie žino Smalinskų nuostatą ir gerbia jų pasirinktą poziciją.
Smagiausia atrakcija tautodailininkės draugėms, kai dengdama stalą šeimininkė leidžia iš kalno servetėlių išsitraukti sau skirtąją.
Kiekvienoje servetėlėje labai kruopščiai išsiuvinėtas koks nors pamokantis ar guodžiantis tekstas: „Tau viskas galima, bet ar tau tai naudinga?“, „Nusišypsok, ir iškart bus geriau“, „Tavo meilė amžina“, „Kaip gerai, kad tu esi“.
Po arbatos puoduku pakloti siū-lu ir adata išvedžioti žodžiai svečius visada nuteikia maloniai.
Smalinskai draugams ir giminaičiams Velykų proga kiaušinių irgi nedovanoja. Vietoj jų nuneša šokolado, sausainių ar pyrago.
Molinukai erzino dukras
Kiaušinių marginimu neužsiima ir dukros. Tiesa, namie likusi tik jaunylė 14 metų moksleivė, vyresnioji gyvena ir dirba Norvegijoje.
Smalinskų dukros margučių nepasigenda, nepriekaištauja, kad namuose nėra linksmos dažymo atrakcijos, o štai kai tėvai vertėsi molio lipdinių gamyba, mergaitės dažnai piktindavosi, jog per molį nėra kur kojos pastatyti.
Visi namai buvo nukrauti nameliais ir kitokiais suvenyrais, vieni džiūvo ir laukė eilės į krosnį, kiti, jau ištraukti, vėso, treti laukė pakavimo eilės.
„Dabar ir pačios kūrybos nesikrato, dekupažą daro, piešia. Kas pasėta, tas sudygo“, – vaikų meniniais polinkiais džiaugiasi A.Smalinskienė.