„Anksčiau lietuviams nedavė Seinuose melstis, stumdė,
spardė... Kai baigdavosi lenkiškos mišios, sueidavo kuopelė
lietuvių ir nuo laiptų giedodavo „Marija, Marija“ - bet ateidavo ir
juos stumdydavo. Padėjo popiežius Jonas Paulius II, naujasis
vyskupas“, - pasakoja Teresa Nometkienė, gyvenanti lietuviškame
Vidugirių kaime Lenkijos šiaurės rytuose.
Dzūkiška tarme kalbanti T.Nometkienė, kaip ir dauguma kitų
Lenkijos lietuvių, neabejoja, kad tik velionio popiežiaus dėka nuo
1983 metų gali eiti į lietuviškai laikomas šv. Mišias
bažnyčioje Seinuose, Lenkijos šiaurės rytuose.
Po Antrojo pasaulinio karo Seinuose galiojusį draudimą laikyti
lietuviškas pamaldas, praėjus penkeriems metams po lenko Karolio
Voitylos išrinkimo popiežiumi, panaikino jo paskirtas naujasis
Lomžos vyskupas Juliuszas Paetzas. Neabejojama, kad vyskupo dekretas
dėl lietuviškų mišių buvo paskelbtas popiežiaus Jono Pauliaus II
valia.
„Keliasdešimt metų vyko kovos dėl lietuviškų pamaldų, ir ta
informacija pasiekdavo popiežių, visų pirma per Lietuvos
dvasininkus, kurie tuo metu dirbo Vatikane“, - sako Seinuose
gyvenantis Petras Maksimavičius.
Aktyvus lietuvių bendruomenės narys neslėpė nuoskaudų dėl
išstumto lietuviškumo ir apgailestavo, kad lietuvybei trukdoma
grįžti į Seinų miestą ir valsčių, kur, manoma, lietuviai sudaro
apie 30-40 proc. visų gyventojų.
Intelektualai sako, kad būtent Jono Pauliaus II deklaruotose
vertybės gali suartinti greta gyvenančius, bet dažnai vienas kito
negirdinčius žmones.
„Man be galo graudu, kad mes nepasinaudojame Jono Pauliaus II
paveldu. Nekalbu tik apie tai, kad tai buvo Katalikų bažnyčios
galva - jis buvo didžiausias autoritetas ne tik lenkams, bet ir
daugeliui lietuvių, amerikiečių, Pietų Amerikai... Jo vertybės
nėra lengvos. Lengva pasakyti: „mylėk savo brolį“, o išeini į
gatvę - jei tavo brolis yra nešvarus, ir renkamės kitą
brolį....“, - sako velionio popiežiaus tautietė, Vilniuje
veikiančio Lenkų kultūros instituto vadovė Malgorzata Kasner
(Malgožata Kasner).
„Mums reikia susimąstyti. Jeigu to nepadarysime, tai viskas, kas
gali jungti, gali labai greitai būti sunaikinta. Tai padaryti labai
lengva. Nekalbu betarpiškai apie lenkų ir lietuvių santykius, bet
apskritai žmogiškai - būtinai reikia skirti laiko ir savo geros
valios kitiems, su kuriais gyvename“, - kalbėjo M.Kasner.
Lenkų ir lietuvių šiltai prisimenamas velionis popiežius
palaimintuoju bus paskelbtas gegužės 1 dieną. Šis vardas jam bus
suteiktas, nes Katalikų Bažnyčia pripažino, jog dėl maldų
popiežiui stebuklingai išgijo prancūzų vienuolė.
Iškilmėse Vatikane Lietuvai atstovaus premjeras Andrius
Kubilius.
Kad Jonas Paulius II galėtų būti paskelbtas šventuoju,
Bažnyčia turėtų pripažinti antrą stebuklą, kuris būtų
įvykęs po velionio paskelbimo palaimintuoju ir jam užtariant.
1993 metais Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Šiluvoje apsilankęs
popiežius Jonas Paulius II yra vienintelis Katalikų bažnyčios
vadovas, viešėjęs Lietuvoje. Ši viešnagė buvo ypač svarbus
įvykis neseniai nepriklausomybę atkūrusiai valstybei.