„Aš manau, kad toks patikrinimas, kuris šiuo metu egzistuoja,
tikrai nesprendžia visų kovos su korupcija iššūkių. Manau, kad
procedūrą tikrai reikėtų tobulinti, bet tai yra tik viena iš
detalių, kalbant apie kovą su korupcija savivaldos lygmeniu“, - BNS
sakė S.Muravjovas.
Pastaruoju metu kilo diskusija, kada turėtų būti tikrinami šie
pareigūnai. STT prieš kurį laiką merijoms išsiuntinėtuose
raštuose atkreipė dėmesį, kad pagal Korupcijos prevencijos
įstatymą išrinktieji merai savo vicemerų ir administracijos
vadovų biografijas privalo patikrinti specialiojoje tarnyboje. Merų
teigimu, pareigūnų tikrinimas prieš jų paskyrimą paralyžiuotų
merijų darbą.
„Būtų įdomu išgirsti iš pačių merų, ar per pastaruosius
keletą metų buvo jų praktikoje atvejis, kai jie dėl STT išvadų
nusprendė neskirti kažkokio žmogaus vicemeru ar administracijos
vadovu. Galbūt atėjo laikas kalbėti apie tai, kokias funkcijas iš
tiesų turėtų turėti STT. Ar nėra taip, kad kai kurios jai
priskirtos funkcijos yra praeities dalykas, savotiška „pro forma“?“,
- svarstė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.
Jo teigimu, būtina ieškoti efektyvių priemonių kovai su
korupcija savivaldybėse, kur, kaip rodo tyrimai, pačių tarnautojų
požiūriu, itin paplitęs „bičiulių ir giminių protegavimas“.
„Viena iš jų galėtų būti atidesnis priimamų sprendimų
viešumas. Galėtų būti efektyvesnis raportavimas, gyventojų
įtraukimas į savotišką stebėseną. Apie tai kalbame jau daug
metų, bet tai kol kas vyksta labai lėtai“, - teigė jis.
S.Muravjovas sakė, kad savivaldybėse apskritai kovai su
korupcija dažnai neskiriamas dėmesys - nėra tuo besirūpinančių
darbuotojų, neskiriamas finansavimas.
„Apskritai nėra aišku, kaip yra kuriamos antikorupcinės
priemonės savivaldos lygmeniu. Dažnai atrodo, kad jos yra tiesiog
kopijuojamos iš vienos vietos į kitą ir joms nėra suteikiama daug
reikšimės. Kaip tik šiuo atveju aš ir kalbėčiau apie esminę
problemą. Tu gali paprašyti patikrinti STT vieną arba kitą
politiką, bet tie žmonės pasirenkami politiškai ir ir juos puikiai
žino kiti politikai, kalbėti apie tai, ką politikai nežino, kokį
žmogų siūlo ir skiria, pavyzdžiui, į vicemero postą, būtų
šiek tiek naivu“, - teigė jis.
Pasak su korupcija kovojančios organizacijos vadovo, didesnę
kontrolę politikai turėtų jausti ir iš visuomenės pusės.
„Klausimas yra, ar mes, kaip piliečiai, turime svertų žiūrėti
ir matyti, ką tie politikai iš tiesų daro kasdien. Čia yra kita
esminė problema - labai dažnai susidaro įspūdis, kad per mažai
dėmesio skiriame politikų reputacijai įvertinti ir suprasti, o kas
iš tiesų ateina į mūsų miesto ar gyvenvietės tarybą. Pernelyg
mažai dėmesio skiriame užduoti tinkamiems klausimams“, - dėstė
jis.
S.Muravjovas taip pat pažymėjo, kad dabartinis kai kurių
skiriamų valdininkų patikrinimas STT nėra prevencijos priemonė.
„Jeigu nori iš tiesų dirbti prevenciškai, privalai skirti
žymiai daugiau dėmesio kasdieniam veikimui. Kas iš to, kad kažkoks
žmogus yra patikrinamas prieš tai, kai jis tampa pareigūnu? Mes
puikiai suprantame, kad patekęs į terpę, kuri galimai yra
korumpuota, jis atsiduria aplinkoje su labai daug pagundų. Turime
padaryti, kad tų iššūkių ir pagundų būtų kuo mažiau - kad
žmogus, atėjęs į postą, žinotų, jog jis negali elgtis
korumpuotai, nes labai greitai apie tai visi sužinos ir jis sulauks
realių pasekmių“, - kalbėjo S.Muravjovas.
STT šią savaitę informavo BNS, kad keičiantis savivaldybių
taryboms ir administracijų vadovams informaciją apie 63 tikrintus
asmenis jau išsiuntė merijoms. Prašymus yra pateikusi 41
savivaldybė, bet dar ne visi jie atsakyti.
„STT negali rekomenduoti skirti ar neskirti asmenį į pareigas,
į kurias jis pretenduoja, STT pareigūnai tik pateikia informaciją
apie jį, dėl skyrimo į pareigas sprendžia įstaigos vadovas“, -
pažymi tarnyba.