Apie valstybės vadovę palankai atsiliepė 82 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių.
Palankumas parodytas ir dvi kadencijas šaliai vadovavusiam prezidentui Valdui Adamkui, Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei ir Seimo nariui Socialdemokratų partijos vadovui Algirdui Butkevičiui.
V.Adamkų palankiai vertino 57 proc. respondentų, I.Degutienę - 55 proc., A.Butkevičių - 52 proc.
Šiuos keturis politikus kovo mėnesį palankiai vertino daugiau nei pusė suaugusių Lietuvos gyventojų.
Dar penkis visuomenės lyderius gyventojai įvertino labiau palankiai nei nepalankiai - europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę, Seimo vicepirmininką Česlovą Juršėną, SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą, Seimo narį Julių Veselką ir teisininką Kęstutį Čilinską.
Kitus visuomenės veikėjus gyventojai vertino labiau nepalankiai nei palankiai.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu kovo 17-23 dienomis atliktos apklausos duomenimis, nepalankiausiai pirmą pavasario mėnesį Lietuvos gyventojai vertino Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių. 86 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių nebuvo palankūs jo asmeniui ir veiklai.
Daug nepalankumo balų pelnė ir Seimo narys Tautos prisikėlimo partijos vadovas Arūnas Valinskas. Jį neigiamai vertino 82 proc. respondentų.
Daugiau nei pusė apklaustųjų nepalankiai įvertino europarlamentarą Vytautą Landsbergį - 73 proc. respondentų negailėjo jam kritikos.
Nepalankai atsiliepta ir apie Lietuvos liaudies partijos įkūrėją Kazimirą Prunskienę - 67 proc. neigiamų atsiliepimų, naujo judėjimo TAIP įkūrėją Artūrą Zuoką - 58 proc., europarlamentarą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovą Valdemarą Tomaševskį - 57 proc., Socialistinio liaudies fronto vadovą Algirdą Paleckį - 57 proc., Naujosios sąjungos (socialliberalų) lyderį Artūrą Paulauską - 53 proc., Seimo narį „tvarkietį“ Petrą Gražulį - 51 proc. ir Seimo narę „darbietę“ Loretą Graužinienę - 51 proc.
Per mėnesį nuo vasario apklausos kiek daugiau - 3 procentiniais punktais - pagerėjo tik K.Prunskienės ir A.Zuoko vertinimai.
Nuo vasario 4 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių V.Adamkų, 3 procentiniais punktais - P.Gražulį.
Kovas būtų pamaloninęs penkias partijas
Ketvirtadalis - 24 proc. -
rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių nėra apsisprendę, kurią
partiją palaikytų, jeigu rytoj vyktų Seimo rinkimai, arba jie iš
viso nedalyvautų juose, nes paprasčiausiai net neitų balsuoti.
Tačiau jeigu savo pilietinę pareigą atliktų visi pilnamečiai
Lietuvos gyventojai, jų valia Seimo mandatų dalybose dalyvautų
penkios partijos - Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo,
konservatoriai su krikščionimis demokratais ir liberalsąjūdiečiai.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos
tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu kovo 17-23 dienomis
atliktos apklausos duomenimis, jei Seimo rinkimai būtų vykę pirmąjį
pavasario mėnesį, didžioji dalis - 17 proc. - Lietuvos gyventojų
būtų balsavę už Lietuvos socialdemokratų partiją.
Antroji pagal populiarumą tarp rinkėjų būtų buvusi Darbo
partija. Už ją ketino balsuoti daugiau kaip 16 proc. viešosios
nuomonės apklausos dalyvių.
Trečioji - partija Tvarka ir teisingumas, kurią kovą būtų
parėmę 10 proc. potencialių rinkėjų.
Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus būtų balsavę
8 proc. apklaustų rinkėjų.
Per mėnesį nuo vasario mėnesio apklausos 1 procentiniu punktu
padidėjo partijos Tvarka ir teisingumas bei Tėvynės
sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų palaikymas.
Už Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį kovą būtų balsavę kiek
daugiau nei 5 proc. rinkėjų.
Kitoms partijoms Seimo rinkimų įstatymas būtų užkirtęs kelią
įstatymų leidžiamosios valdžios link - jos nebūtų surinkusios šiuo
įstatymu reikalaujamų 5 proc. rinkėjų balsų.
Tokia lemtis būtų ištikusi Naująją sąjungą (socialliberalus),
kuriems kovo mėnesio apklausa numatė 4 proc. rėmėjų palaikymą, bei
Lietuvos lenkų rinkimų akciją su 3 proc. rinkėjų balsų.
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą, Liberalų ir centro
sąjungą bei Krikščionių partiją savo balsais būtų palaikę po 2
proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių.
Už Pilietinės demokratijos partiją, Lietuvos liaudies partiją
bei Tautos prisikėlimo partiją kovo mėnesį ketino balsuoti maždaug
po 1 proc. suaugusių šalies gyventojų.
Kitas partijas būtų palaikę dar mažiau rinkėjų.