Niūriausiai į būsimų parlamento rinkimų perspektyvą turėtų pažvelgti pagrindinė valdančioji partija – konservatoriai.
Dešinieji, kurie dar visai neseniai džiugiai trimitavo apie savo antrąją vietą mandatų dalybose, po kovų dėl svarbiausių savivaldybių liko prie suskilusios geldos.
Konservatoriai nebeturės merų postų nė viename iš septynių didžiųjų šalies miestų.
Čia kur kas geresnes sąlygas startui į Seimą turės pagrindiniai dešiniųjų konkurentai.
Favoritai – socialdemokratai
Praėjusią savaitę pasibaigusį merų rinkimų maratoną įtikinamai laimėjo opjozicinė Socialdemokratų partija.
Jos atstovai vadovaus 19 šalies savivaldybių.
Tiek pat merų postų ši partija turėjo ir prieš rinkimus.
Socialdemokratų merai vadovaus net keturiems iš septynių didžiųjų miestų: Šiauliams, Panevėžiui, Marijampolei ir Alytui.
Tuo tarpu antri varžytuvėse dėl merų postų likę konservatoriai šalies didmiesčiuose patyrė triuškinamą pralaimėjimą.
13 merų savo sąskaitoje turinti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai merų postų neišsaugojo nei Vilniuje, nei Kaune. Šiuose miestuose jie apskritai atsidūrė opozicijoje.
Kaune konservatoriai laimėjo daugiausia mandatų, bet buvo palikti už valdžios borto.
Jiems nepasisekė ir Panevėžyje, nors čia per rinkimus konservatoriai taip pat pelnė daugiausia balsų.
Valdžios užribyje konservatoriai liko ir Klaipėdoje.
Tačiau kai kuriuose kituose didžiuosiuose miestuose dešiniųjų atstovai sugebėjo įsiprašyti į valdančiąsias koalicijas.
Vieni griuvo, kiti kilo
Pagerinti pozicijas kai kuriose savivaldybėse prieš rinkimus troško ir trečia pagal merų postų skaičių likusi Valstiečių liaudininkų sąjunga.
Bet nutiko atvirkščiai – anksčiau turėję septynis merų postus, valstiečiai dabar turi tenkintis šešiais.
Rinkėjai gerokai pakoregavo ir liberalcentristų ambicijas. Aštuonis merus turėjusi Liberalų ir centro sąjunga po rinkimų įtaką išlaikė tik penkiose savivaldybėse. Ypač skausmingos netektys – prarasti merų postai Klaipėdoje ir Šiauliuose.
Liberalų sąjūdis laimėtų merų postų rikiuotėje liko penktas.
Nepaisant ryškios rinkimų kampanijos ir į ją investuotų lėšų, liberalai turės tik vienu meru daugiau.
Tačiau penkis merus turinčios partijos atstovai nuo šiol diriguos dviem iš trijų pagrindinių didmiesčių – Kaunui ir Klaipėdai.
Toliau Kėdainių nepajuda
Skirtingai sekėsi ir Seimo opozicijoje esančioms partijoms.
Antai partija „Tvarka ir teisingumas” merų postų pasidvigubino.
Praėjusią kadenciją du merus turėjusi partija dabar vadovaus keturioms savivaldybėms.
Tuo tarpu Darbo partija, nors ir dalyvavo didžiųjų miestų valdžios dėlionėse, už Kėdainių ribų didesnių laimėjimų neturi.
Nors Viktoro Uspaskicho vadeliojama Darbo partija laimėjo 11 proc. mandatų, ir toliau turės tik vieną merą.
Tiesa, prie Darbo partijos prisijungus Artūro Paulausko vadovaujamiems socialliberalams bendras šios partijos merų skaičius išaugs iki trijų.
Kovą aštrino ir Seimo rinkimai
Tai, kodėl pagrindinės šalies partijos taip įnirtingai kovojo dėl merų sostų – pirmiausia didžiuosiuose šalies miestuose, lėmė ir būsimų Seimo rinkimų išskaičiavimai.
Patys politikai atvirai pripažįsta, kad merai ir administracijų vadovai per greitai prasidėsiančią parlamento rinkimų kampaniją turės atidirbti savo atstovaujamoms partijoms ir jų kandidatams Seimo rinkimų vienmandatėse apygardose.
Kita vertus, didžiosios šalies partijos, pasidalijusios valdžią savivaldybėse, jau pradeda galvoti ne tik apie galimus sąjungininkus Seimo rinkimuose, bet ir po jų.
Pavyzdžiui, kai kurie socialdemokratų lyderiai neoficialiuose pokalbiuose pripažįsta jau pradėję svarstymus, su kuria politine jėga kitos kadencijos Seime jų partija galėtų formuoti valdančiąją koaliciją.
Kaip tokia artimiausia partnerė įvardijama Darbo partija.
Valdžios stovykloje – nežinia
Tuo tarpu valdančiųjų stovykloje – daugiau nežinomųjų.
Konservatoriai didžiausias viltis dėjo į tai, kad dabartiniai jų partneriai – liberalcentristai ir Liberalų sąjūdis – suvienys jėgas prieš rinkimus.
Liberalcentristų lyderiai, siūlydami Liberalų sąjūdžiui sujungti pajėgas, teigė, kad tokiu atveju abiejų partijų atstovai garantuotai perkoptų Seimo barjerą ir su dešiniaisiais galėtų vėl pretenduoti į valdžią.
Tačiau šios jungtuvės iširo net neprasidėjusios – Liberalų sąjūdžio vedliai nusprendė, kad jų partija rinkimuose turi dalyvauti savarankiškai.
Be to, šios partijos įnirtingai kovojo tarpusavyje ir per valdžios dalybas kai kuriose savivaldybėse.
„Ką gi, dar kartą rizikuosime atskirai ir, labai tikėtina, nuskęs kurie nors vieni iš mūsų arba visi kartu. Tuomet kairiųjų ir „darbiečių” valdžia – garantuota”, – taip niūriai liberalų perspektyvas dabar piešia kai kurie liberalcentristai.
Tuo tarpu konservatoriai turi dairytis galimų naujų partnerių po Seimo rinkimų – tokiais pirmiausia įvardijami per savivaldos rinkimus gerai pasirodę valstiečiai liaudininkai ir tautinių mažumų atstovai.
Merų postus išsidalijo
Lietuvos socialdemokratų partija 19
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 13
Valstiečių liaudininkų sąjunga 6
Liberalų ir centro sąjunga 5
Liberalų sąjūdis 5
partija „Tvarka ir teisingumas” 4
Naujoji sąjunga 2
Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija 2
Darbo partija 1
nepriklausomų kandidatų koalicijos ir išsikėlę patys 3
Naujokų arti neprisileidžia
* Daugumoje savivaldybių merų kėdes išsaugojo buvę miestų ir rajonų vadovai. Tokių net 34 iš 60. Dar penki merai, kaip antai Artūras Zuokas Vilniuje, į postą grįžo po pertraukos.
* Bet kai kurie merai jau dešimtmečius niekam kitam neužleidžia savo pozicijų.
* Antai Ignalinos meru perrinktas valstietis liaudininkas Bronis Ropė rajonui vadovauja nuo 1995 metų, o Švenčionių rajono meras socialliberalas Vytautas Vigelis į šį postą šaknis įleido 1996 metais.
* Nuo 2003 metų nepakeičiamas Radviliškio meras konservatorius Antanas Čepononis, Utenos rajono vadovas socialdemokratas Alvydas Katinas, Marijampolei vadovaujantis jo partijos bendražygis Vidmantas Brazys.