Politologai tvirtina, jog ši diferenciacija puikiai atspindi atotrūkį tarp nuosaikaus ir
gyventojų interesams atstovaujančio politiko bei priversto
priiminėti prieštaringus sprendimus, arogantiško ir kategoriško
valdžios atstovo.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos
tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu atliktos apklausos
duomenimis, apie šalies vadovę palankiai atsiliepė 82 proc.
viešosios nuomonės apklausos dalyvių.
Pasak politologo, socialinių mokslų daktaro Lauro Bielinio,
Prezidentė sugeba akumuliuoti visuomenės lūkesčius, bėdas ir
reikalavimus taip, lyg tie reikalavimai būtų asmeniškai jos pačios,
tad natūraliai ji tampa savotiška žmonėms atstovaujančia
institucija, o gyventojai savo ruožtu jai reiškia patį didžiausią
palankumą.
„Prezidentė šiuo atveju yra netgi ne persona, o būtent
institucija, kuri tampa patikimesne paprastiems žmonėms, nes ji
kalba taip, kaip jie norėtų, kad būtų kalbama, reikalauja to
paties, ko jie patys norėtų, kad būtų reikalaujama“, - D.
Grybauskaitės populiarumo priežastis įvardijo L.Bielinis.
Daugiau negu pusė apklaustųjų savo palankumą, be šalies
vadovės, išreiškė dar trims politikams - dvi kadencijas šaliai
vadovavusiam prezidentui Valdui Adamkui, Seimo pirmininkei Irenai
Degutienei bei Seimo nariui Socialdemokratų partijos lyderiui
Algirdui Butkevičiui.
Analitiko tvirtinimu, šių žmonių populiarumą lemia kone
idealiai sudėliota jų įvaizdžio strategija bei veiksmai ir
sprendimai.
„Jų sukurta įvaizdžio strategija leidžia būti piliečių
pastebėtiems tokiu kampu, kokiu jie nori. Politikas, kuris
pagrūmoja kumščiu ar stukteli į stalą kumščiu, visada turės
palankumą, nes yra pakankamai daug žmonių, manančių, kad politikas
turi suvaldyti mases jėga“, - tikino L.Bielinis.
Tarp labiau palankiai nei nepalankiai vertinamų visuomenės
veikėjų įsiterpę SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda ir
teisininkas Kęstutis Čilinskas, L.Bielinio manymu, yra puikus
pavyzdys, kaip galima formuoti teigiamą įvaizdį nuolat būnant
viešojoje erdvėje ir stengiantis patekti į visuomenės dėmesio
centrą.
Tuo tarpu reitingo apačioje vis atsiduriantis Vyriausybės
vadovas, kuriam nepalankumą išreiškė 86 proc. apklaustųjų,
politologo prof. Algio Krupavičiaus nuomone, demonstruoja, jog
nesiskaitymas su visuomene ir gana arogantiška, nenuosaiki
laikysena gali jo, kaip politiko, įvaizdį nustumti į patį dugną.
„Vyriausybė, kaip institucija, yra atsakinga už esamą socialinę
ekonominę situaciją, tad Premjeras turi pačias didžiausias galias.
Premjerui reikalavimai yra aukščiausi, ir jeigu ekonominiai
socialiniai procesai Lietuvoje vis dar yra sudėtingi, jo reitingai
yra žemiausi. Kitas dalykas, kad premjeras pastaruoju metu yra gana
kategoriškas ir arogantiškas viešojoje erdvėje. Ir savotiškai
pradeda priminti Gediminą Kirkilą, kuris baigiantis kadencijai
nebesugebėjo girdėti opozicijos ir jam prieštaraujančios visuomenės
balso. Tad A.Kubilius šiuo požiūriu tampa G.Kirkilo pusbroliu“, -
aiškino A.Krupavičius.
Eksperto teigimu, šiuo metu pačia prieštaringiausia Lietuvos
politine figūra būtų galima įvardinti europarlamentarą Vytautą
Landsbergį, kuriam, apklausos duomenimis, kritikos nepagailėjo 73
proc. apklaustųjų.
„V.Landsbergis - pati prieštaringiausia Lietuvos politinė
figūra per visą nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmetį. Jis yra
aštrus, satyriškas, turi labai aiškią ir vienašališką nuomonę
daugeliu klausimų. Jam trūksta dialogo su visuomene įgūdžių, bet
jis turi savo nuomonę, kuri yra aiški, konkreti ir dažnai išsakoma
su gera ironijos doze. Matyt, dėl šių ypatybių jis taip pat yra
reitingų dugne“, - svarstė A.Krupavičius.
Politologo manymu, ir toliau reitingų viršūnėse pirmiausia
matysime dabartinius ar buvusius prezidentus, nes pagal
konstitucinius įgaliojimus tai yra pats saugiausias institucinis
postas Lietuvoje.
„Prezidentas yra valstybės vadovas ir jo simbolinės galios yra
labai ženklios, tačiau efektyvios galimybės priimti sprendimus yra
ribotos. Dėl to visuomenei ši simbolinė galia patinka, o tai, kad
prezidentas neturi efektyvių galių priiminėti sprendimus, - ne itin
domina. Šiuo atveju visuomenei trūksta politinės kompetencijos. Ir
akivaizdu, jog visuomenė ne itin mėgsta arogantiškų politikų, kurie
yra pernelyg aktyvūs, ir žmonės yra linkę labiau pasitikėti tais,
kurie yra nuosaikesni“, - apibendrino A.Krupavičius.