Antradienio rytą Prezidentės vyriausiasis patarėjas, kalbėdamas
„Žinių radijuje“, sakė, kad šalies vadovė labai atsakingai žiūri į
teisėsaugos sistemą, teismų darbą, nes tai yra tiesioginė jos
kuruojama sritis.
„Šiuo atveju prezidentė griežtai atsiriboja nuo viso kito
konteksto, kuris yra, žinoma, susijęs su teisėjos N.Venckienės
vardu ir pavarde, ir visomis kitomis dramatiškomis ir
rezonansinėmis bylomis, kurios siejamos su šia pavarde. Prezidentė
tiesiog žiūrėjo labai griežtai, nešališkai į šios teisėjos darbą,
analizavo jos veiklą, ir tas sprendimas nepatenkinti Teisėjų garbės
teismo siūlymo atleisti N. Venckienę už neetiškus pasisakymus buvo
priimtas labai gerai pasvėrus visus argumentus“, - teigė šalies
vadovės atstovas.
Anot L.Balsio, prezidentė nepateisina, nepalaiko teisėjos N.Venckienės pasisakymų prieš savo kolegas, tuos pasakymus galima laikyti neetiškais ir nedarančiais garbės teismų sistemai.
Prezidentės atstovas priminė, kad per visą Teisėjų garbės teismo
istoriją pirmą kartą N.Venckienei buvo skirta pati griežčiausia
sankcija - siūlymas atleisti. Atleidimas, pasak Prezidentės
atstovo, turėtų būti taikomas, kai teisėjai girtauja darbe,
dalyvauja nusikalstamuose susitarimuose, pavyzdžiui, falsifikuojant
sprendimus, bylų medžiagą ar vilkindami bylas.
„Tai iš tikrųjų yra nusižengimai, kurie tikrai niekaip
nesuderinami su teisėjo darbu ir tiesiogiai daro žalą Lietuvos
gyventojams. Tai, prezidentės nuomone, teisėjos N.Venckienės
atveju Teisėjų garbės teismo siūlymas atleisti tiesiog buvo
neadekvati sankcija tam prasižengimui, kurį teisėja yra padariusi.
Tai būtent tuo motyvuodama prezidentė atsisakė teisėją N.Venckienę
atleisti“, - komentavo L.Balsys.
Kita vertus, kaip pabrėžė prezidentės vyriausiasis patarėjas,
šis atvejis nereiškia, kad sušvelnėjo teisėjams keliami aukšti
moralės, etikos standartai.
„Prezidentė norėjo atkreipti dėmesį, kad Teisėjų garbės teismas
turėtų vertinti adekvačiai situaciją ir pačias griežčiausias
priemones visų pirma taikyti tiems teisėjams, kurie padaro
prasižengimus savo tiesioginiame darbe, ir tie prasižengimai turi
didelės žalos žmonėms ir valstybei“, - teigė L.Balsys.
Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad N.Venckienė šiurkščiai pažeidė Teisėjo etikos kodekso reikalavimus, pažemino teisėjo vardą ir padarė žalą teismų autoritetui
visuomenėje.
Teismas įvertino N.Venckienės pasisakymus, surašytus
dienraščio „Kauno diena“ straipsnyje, kaip netoleruotinus,
neatitinkančius santūrumo, mandagumo ir korektiškumo reikalavimų.
„Labai gaila, kad per išgamas, iškrypėlius teko palaidoti brolį“, -
teigė N.Venckienė.
Teisėjų garbės teismas taip pat atkreipė dėmesį į N.Venckienės
kalbas po to, kai buvo paskelbtas Panevėžio miesto apylinkės teismo
teisėjų kolegijos sprendimas.
Garbės teismas mano, kad jos pasisakymas būtent apie Panevėžio
miesto apylinkės teismo teisėjų kolegijos narius vertinamas kaip
užgaulus, nemandagus, netaktiškas, išreikšta neigiama nuomonė apie
konkrečius teisėjus ir jie viešai apkaltinti.
Garbės teismo nariai akcentavo, kad N.Venckienės išsakyti
kaltinimai vieši, bet juose nėra jokių jos teiginius pagrindžiančių
faktų.