Vienas įspūdingiausių tokios nuoseklios ir ryžtingos politikos pavyzdžių, kuriam jau dabar drąsiai galima statyti paminklą, – garsioji Generalinės prokuratūros reforma.
Generalinis prokuroras D.Valys ir jo viršininkė nuo pat šios reformos pradžios griausmingai skelbė, kad jos tikslas – ne tik išvaikyti klanus, bet ir taupyti mokesčių mokėtojų pinigus.
Esą dabartinė neefektyvi ir brangi sistema bus pakeista kur kas taupesne, skaidresne ir racionalesne.
„Neapskaičiuotas pertvarkymo finansinis poveikis – ekonomija ar papildomos lėšos”, – šie žodžiai ne iš kur nors, o iš pačios Generalinės prokuratūros darbo grupės pažymos.
Ši grupė, vadovaujama D.Valio pavaduotojo D.Raulušaičio, analizavo, kuo iš tiesų gali virsti planai panaikinti apylinkių prokuratūras, išvaikyti valytojas, vairuotojus, vertėjus ir nuversti kitus didžiulius kalnus.
Tiesa, ši pažyma dienos šviesą išvydo tik tuomet, kai vadinamoji reforma jau buvo įsibėgėjusi. Juk jos autoriai net nepanoro laukti, kol Seime bus priimti reikalingi įstatymai.
Taigi nieko keista, jog pačių prokurorų perspėjimai, kad garsioji reforma bus ta pati mergelė, tik su daug brangesne suknele, jau pasitvirtino visu šimtu procentų.
Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad reformas planuojančius reformatorius staiga apleido pasitikėjimas savo jėgomis, – jiems prireikė ekspertų pagalbos. O ji kainuos net kelis milijonus.
Kitas iškalbingas faktas – pačios prokuratūros auditoriai atskleidė, kad D.Valio vadovaujama Generalinė prokuratūra galimai plauna pinigus, – darbuotojų mokymai kainuoja net dvigubai daugiau nei įprasta rinkos kaina.
Tačiau tai, be abejo, smulkmenos. Juk svarbiausia – kilnūs tikslai, kurių siekiant neverta skaičiuoti pinigų.