Tai parlamentaras sakė trečiadienį per laikinosios tyrimo
komisijos, nagrinėjančios, ar siūlyti Seimui panaikinti
E.Lementausko teisinį imunitetą, posėdį.
„Melagingai kaltinama, kad siūliau Vidui Urbonavičiui, kad jis
neparengtų interpeliacijos merui Juozui Imbrasui (...) niekur
nefiksuota, kad esu tai daręs, ir realybėje nesu to daręs“, -
komisijos posėdyje sakė Seimo narys.
Jis teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys
konservatorius V.Urbonavičius jį, tuometinį sostinės vicemerą,
persekiojo devynis mėnesius, „kviesdamas į susitikimus,
užsirašydamas į priėmimus“, provokuodamas siūlyti kyšį.
„Beveik metus apsikaišęs kameromis, mikrofonais sekiojo“, -
kalbėjo E.Lementauskas ir pabrėžė, kad baudžiamojoje byloje
V.Urbonavičius yra ir pagrindinis liudytojas.
Jis sakė nežinojęs, kad tapo provokacijos auka - tuomet, kai
fiksuoti jo ir V.Urbonavičiaus pokalbiai, nuo 2007 metų rugpjūčio
iki 2008 metų balandžio, jis manęs, kad vyksta „normalūs dviejų
savivaldybės politikų pokalbiai dėl savo vietos“. Anot
E.Lementausko, V.Urbonavičius norėjo palikti TS-LKD ir ieškojo
vietos, kur pereiti, jam siūlytos Vilniaus miesto vicemero pareigos.
Teisiamojo tvirtinimu, TS-LKD buvo suinteresuota nuversti
tuometinę „tvarkiečių“ valdžią sostinėje, kad konservatorių
atstovas taptų miesto vadovu. Vėliau taip ir nutiko.
Kalbėdamas apie 50 tūkst. litų, kuriuos, baudžiamosios bylos
duomenis, E.Lementauskas esą paliko V.Urbonavičiaus buto vonioje,
jis tvirtino, kad tai sufabrikuota istorija.
„Bute, kuriame buvo pilna mikrofonų ir kamerų, niekas
neužfiksavo nei papirkimo, nei pinigų. Pinigų palikimo faktas
remiasi tik vieno suinteresuoto asmens liudijimu“, - atkreipė
dėmesį politikas.
Jis stebėjosi, kad V.Urbonavičius, radęs tariamai paliktus
pinigus, užuot iškart iškvietęs pareigūnus, juos paėmė,
nunešė į svetainę, sudėliojo krūvelėmis, suskaičiavo ir tik
tuomet iškvietė pareigūnus.
„Kaip įrodymas pateikiama dokumentų įmautė, ant kurios yra
mano piršto antspaudas. Jų vaikščiodamas po savivaldybę
V.Urbonavičius galėjo susirinkti šimtus“, - per komisijos posėdį
dėstė E.Lementauskas.
Ikiteisminiam tyrimui dėl papirkimo vadovavęs Vilniaus apygardos
prokuratūros prokuroras Gedgaudas Norkūnas teigė, kad byloje
surinkta pakankamai objektyvių duomenų dėl E.Lementausko
nusikalstamos veikos.
Jis kaltinamas siūlęs, pažadėjęs duoti ir davęs didesnės
negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam
asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant
įgaliojimus. Už tai gresia laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Prokuroras pabrėžė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ir bylą
nagrinėjant teisme negauta duomenų, kad su E.Lementausku mėginta
politiškai susidoroti.
„Jis nebuvo provokuojamas daryti nusikalstamą veiklą, tą
patvirtino byloje esantys duomenys ir vaizdo, garso įrašai“, -
teigė G.Norkūnas.
Jis taip pat pabrėžė, kad ir jam nedarytas joks politinis
spaudimas vienaip ar kitaip tirti šią bylą.
E.Lementausko byla teisme nagrinėjama nuo 2008 metų. Jeigu
Seimas neleistų parlamentaro patraukti baudžiamojon atsakomybėn,
bylos teisme nebūtų galima nagrinėti.
Pagal Seimo statutą, be Seimo sutikimo jo narys negali būti
traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip
suvaržoma Seimo nario laisvė.
Prokuroro duomenimis, teismui liko apklausti teisiamąjį,
pagarsinti bylos dokumentus, dar turėtų vykti teisminiai ginčai ir
paskelbtas nuosprendis.
G.Norkūnas teigė, kad iki senaties termino šioje byloje dar
toli.
Generalinis prokuroras Darius Valys, praėjusią savaitę
kreipęsis į Seimą dėl parlamentaro E.Lementausko teisinės
neliečiamybės panaikinimo, teigė, kad būdamas Vilniaus miesto
savivaldybės tarybos nariu, sostinės vicemeru šis politikas kitam
savivaldybės politikui iš viso siūlė 0,5 mln. litų kyšių.
V.Urbonavičiaus už pinigus neva prašyta nebalsuoti už
interpeliaciją tuometiniam merui J.Imbrasui, vicemerui
E.Lementauskui, palaikyti kitus valdančiosios daugumos sprendimus.
Ar rekomenduoti Seimui panaikinti kolegos teisinį imunitetą,
laikinoji komisija spręs ketvirtadienį. Jos parengtą rezoliucijos
projektą šiuo klausimu dar turės patvirtinti visas Seimas. Už
imuniteto panaikinimą turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
