Be to, turto mokestis leistų apmokestinti tą gerovę, kuri sukurta anksčiau arba ne iš visiškai legalių šaltinių, o to progresiniai mokesčiai tikrai negali pasiekti.“ Pasiskaitėte? Tokiais argumentais finansų ministrė Ingrida Šimonytė bando apginti nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą.
Jeigu šie argumentai tik tokie ir jais grindžiama nekomercinio NT mokesčių koncepcija, tai jie yra nekas kita, kaip kvalifikuota nesąmonė. Ir dar tokia pavojinga.
Visų pirma, ministrė a priori apkaltina visus mokesčių mokėtojus tuo, kad jie legaliais būdais bando susimažinti mokesčių naštą. Tačiau jeigu įstatyme yra kažkokių spragų, tai kodėl jomis nesinaudoti? Tokiu atveju kaltinkite save – Vyriausybę arba Seimą.
I.Šimonytė taip pat sau leidžia spekuliuoti žmonių sąžiningumu motyvuodama galimu piliečių piktnaudžiavimu „juodomis“ pajamomis įsigyjant NT. Girdėjote? Mus, visus Lietuvos piliečius, ministrė įtaria, ne, ne įtaria, bet kaltina esant potencialiais vagimis ir aferistais. Čia kaip tas prokuroras, skiriantis žmones į tuos, kurie jau sėdi, ir į tuos, kurie dar sės.
Tai nuo kada finansų ministerija perėmė prokuratūros ir teismų funkcijas? Kaip gali liberalų-krikdemų-konservatorių ministrė sau leisti naudotis tokiais grynai bolševikiniais argumentais? Alio? Ministre? Gal jums reikėtų pasirinkti Šiaurės Korėją, nes ten jūsų argumentai labai tiktų.
Ir dar vienas klausimas, kurių šiame straipsnyje bus tikrai ne vienas: ar ministrė kalba tik apie NT mokestį, ar ir turto mokestį? Pastarąjį Europos Sąjungoje turi tik Prancūzija, visi kiti jo atsisakė.
Pakalbėkime apie NT mokestį. Čia remsiuosi švedų patirtimi ir ne šiaip sau. Ne viena šalis Europoje neeksperimentavo su NT (nekomerciniu) apmokestinimu, kaip socdeminė Švedija. Norite sužinoti rezultatą? Galiausiai baigėsi tuo, kad nuosavo būsto, ypač privačių namų, savininkams teko skolintis pinigų banke, kad galėtų sumokėti valstybės nustatytus NT mokesčius.
Taigi, tie žmonės, kurie visą gyvenimą sąžiningai uždirbtais ir jau apmokestintais pinigais, panele Ingrida, vos ne visą gyvenimą grąžinę bankui paskolas, galiausiai, nebesugebėdami mokėti jiems užkrautų beprotiškų mokesčių buvo priversti eiti iš namų, parduoti savo turtą. Arba, kaip jau sakiau, gyvenimo saulėlydyje, vėl skolintis.
Ar jūs tokiu apokaliptiniu vaizdu mus norite sužavėti?
NT mokesčių sistema Švedijoje pasikeitė 2006 metais, o 2008 metais NT mokesčio visai atsisakyta. Beliko komunalinis mokestis. Tačiau apie tai vėliau. Tik pridursiu, informacijos dėlei, kad NT mokesčio atsisakė Švedijos dešinioji koalicinė vyriausybė – matyt, turėdama rimtą ekonominį ir ideologinį pagrindą. O jūs mums dabar grūdate socialistinį marazmą: privatūs savininkai – valstybės priešai.
Jūs norite apmokestinti tą gerovę, kurią mes patys sąžiningai užsidirbome? Be to, dar ir įsiskolinę bankams dvidešimt metų į priekį? Grąžinant paskolą vos suduriant galą su galu. Gal jūs nuosavo būsto neturite, kad taip iš proto išsikraustėte? Juk ir pirmokui aišku, kad nekomercinis NT generuoja pajamas ar pelną tik jį pardavus. Su sąlyga, kad už lango nekaukia pasaulinė krizė ir baimė netekti darbo.
Šiaip nuosavas būstas nesuteikia jokių pajamų, tik išlaidų. Ir visai nesvarbu, ar tas namas stovi prie ežero, ar vidury miško, ar dar kur nors. Protingiausias būdas apmokestinti nekomercinį NT yra tik jį pardavus. Visų pirma, apskaičiavus jo rinkos kainą, atskaičius visas investicijas į namą.
Na, o dabar – dar keletas klausimų finansų ministrei I.Šimonytei. Turime žinoti štai ką: ar ministrė jau turi paruošusi mokesčio dydžio vertinimo modelį? Ar rinkos kaina bus skaičiuojama tą pačią dieną, ar nustatoma pora metų prieš? Ar mokesčiai bus visiems vienodi? Ar bus atkreiptas dėmesys į namo gyventojų pajamas?
Ar viengungiams bus taikomas kitoks mokesčių dydis? O kaip daugiavaikės šeimos? Kaip su pensininkais, galinčiais tą namą šiaip taip išlaikyti, bet tik tiek? Ar ciniškai jiems liepsite parduoti namą šaltai paskelbus, kad vargšui namo nereikia?
Toje pačioje Švedijoje pensininkai moka ne daugiau kaip 4 proc. nuo savo pajamų, bet ne daugiau kaip 2,5 tūkst. litų per metus, ir tai – jeigu namo kaina ne didesnė kaip 1,3 mln. litų.
Kaip su minimalias pajamas gaunančiais savininkais? Skolose bankams įstrigusiomis jaunomis šeimomis? Ar bus nustatoma namo kainos riba, nuo kurios bus imamas mokestis? Kuo remiantis?
Kas yra standartinis namas, o koks namas vadinamas liuksu? Ar naujai pastatytų namų savininkai bus atleisti nuo mokesčių, kaip šiandien tai daro švedai, kurie penkerius metus nuo mokesčių visiškai atleisti, o dar penkerius metus imamas minimalus komunalinis mokestis, bet ne didesnis kaip 2 tūkst. litų per metus ir jeigu namo kaina ne didesnė kaip 1,3 mln. litų.
Kas kiek laiko reikės nustatinėti NT kainą, nes nuo vertinimo dydžio priklausys ir mokesčiai? Kaip bus apmokestinami nuosavi butai daugiabutyje? Ar mokestį ims valstybė, ar savivaldybė? Kokios planuojamos mokesčio surinkimo išlaidos ir kokia apčiuopiama nauda savivaldybei arba valstybei?
Kaip tokie mokesčiai paveiks vidurinįjį visuomenės sluoksnį? Tikriausiai sutiksite, kad didžioji dalis mūsų visuomenės neuždirba švediškų algų, o apie socialinę Švedijos politiką gali tik pasvajoti?
Kylant energetikos ir maisto produktų kainoms, bet ne atlyginimams, skirtumas tampa dar didesnis. Beje, pastarųjų vaikai, jeigu tokių yra, gauna piniginę – apie 400 litų mėnesinę paramą iki jiems sukankant 18 metų. Jeigu mokosi – iki 21 m.
Ar vadovaujamasi socialinės lygybės idėja įvedant mokesčius? Kaip suprantama socialinė lygybė ir kokia ideologija remiantis? Kaip ją formuluoja laisvos rinkos šalininkai liberalai koalicijoje? Krikdemai? Konservatoriai? Ar socialinė lygybė yra atimti iš piliečių, bet nesuteikti jiems jokių paslaugų? Pavyzdžiui, išmokų vaikams iki 18 metų forma?
Tad kam bus naudojami gauti mokesčiai? Ar visuomenė galės dalyvauti svarstant, ar NT mokesčiai reikalingi? Galiausiai, ar Vyriausybė populistiniais sumetimais pateiks Seimui pusfabrikatį, o ten – kaip Dievas duos?
Tai esminiai klausimai, panele ministre I.Šimonyte. Ir tie klausimai tikrai nieko bendro neturi su straipsnio pradžioje jūsų pateiktais siaubingai laisvai ir demokratiškai visuomenei skambančiais bolševikiniais argumentais. Ar tikrai laikote mus beviltiškais idiotais šitaip argumentuodama? Už konkrečius atsakymus nekomercinio NT savininkai bus tikrai dėkingi.
P.s. Tik Prancūzija turi turto mokestį. Bendra surinkta turto mokesčių suma neviršija 0,3–0,5 procento.