Skirs didžiąją lėšų dalį
Ne paslaptis, kad mėsos gamyba šalyje mažėjo nuo pat šalies nepriklausomybės atgavimo. Senas gyvulininkystės tradicijas turinčiame krašte ūkininkams patrauklesnė, pelningesnė pradėjo atrodyti žemdirbystė. Dėl tokio jėgų persiskirstymo kenčia ir mėsos perdirbamoji pramonė, ir vartotojai. Jie ypač pasigenda aukštos kokybės, įvairesnių rūšių mėsos.
Kaip paaiškino Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto departamento direktorius Rimantas Krasuckis, siekiant gaivinti gyvulininkystės sektorių, jam nuspręsta skirti ženklią finansinę paramą – net 65 proc. lėšų, numatytų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities biudžete. Likusi lėšų dalis bus paskirstyta taip: augalininkystei – 33 proc. (43 mln. Lt), paslaugoms žemės ūkyje modernizuoti – 2 proc. (2,2 mln. Lt).
Pasak R.Kasuckio, gyvulininkystė turi nemažai privalumų. Skirtingai nei augalininkystė, ji nėra taip priklausoma nuo klimato užgaidų. Be to, tai yra perspektyvi žemės ūkio verslo šaka. Mėsinius galvijus auginantys ūkininkai jau džiaugiasi palankiomis supirkimo kainomis, didėjančia kokybiškos mėsos paklausa vietos rinkoje. Auga gyvų galvijų ir jautienos eksportas.
Laukia nenaudojamos pievos
Specialistai pastebi, kad Lietuvoje išnaudotos toli gražu ne visos sąlygos gyvulininkystei plėtoti. Nenaudojamose pievose ir ganyklose galėtų ganytis mėsinių galvijų, avių, ožkų bandos.
Mėsinių galvijų auginimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse skatina ir žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus įsakymu pernai patvirtinta Mėsinės galvijininkystės plėtros programa 2011–2013 m.
Kad apsimoka imtis šio verslo, gali patvirtinti dešimtys ūkininkų visoje Lietuvoje: galovėjų augintojas Tomas Davainis iš Rokiškio r., limuzinų augintojai Vaiteliai iš Kėdainių r., specializuotą mėsinės galvijininkystės ūkį puoselėjanti Jonikų šeima iš Plungės r. ir kiti.
Kauno rajono ūkininkas Audrius Banionis augina ne tik simentalių veislės galvijus. Jo ūkis daugiašakis: čia auginamos ir kiaulės, melžiamos karvės, yra skerdykla, mėsos perdirbimo cechas, duonos kepykla. Reikalingą įrangą bei techniką įsigyti, šiuolaikiškas technologijas įdiegti padėjo „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ priemonės lėšos. Mėsos perdirbimo cechą ūkininkas įsirengė pasinaudodamas supaprastinta tvarka.
Ar ūkis prioritetinis?
Paraiškos pagal programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ renkamos iki balandžio 29-osios.
Lėšos investicijoms į žemės ūkio gamybą ir paslaugas šiemet paskirstytos ne pagal prioritetinius sektorius, bet ir subsektorius.
Gyvulininkystėje prioritetiniai subsektoriai yra: mėsinė galvijininkystė, kiti gyvulių ūkiai, paukštininkystė.
Ar priskiriamas prioritetiniam, pareiškėjas gali pats nustatyti pagal ūkio pajamas ir investicijas. Prioritetinio ūkio pajamos per ataskaitinius metus iš šio sektoriaus turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. visų valdos veiklos pajamų, iš specializuoto subsektoriaus veiklos – ne mažiau kaip 20 proc. sektoriaus pajamų. Kitaip sakant, jeigu daugiau kaip pusė ūkio pajamų gauta iš gyvulininkystės sektoriaus, galima siekti gyvulininkystei numatytos paramos.
Vadovausis pirmumo kriterijais
Šiemet paraiškos bus vertinamos atsižvelgiant į pirmumo tvarką. Pasak R.Krasuckio, naujoji tvarka padės atrinkti pareiškėjus, kuriems parama yra labiausiai reikalinga. Jei prašoma paramos suma bus didesnė už tai priemonei numatytų lėšų limitą, paraiškos bus vertinamos taikant pirmumo kriterijus.
Priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ taisyklėse pirmajai priemonės veiklos sričiai nustatyti pirmumo kriterijai: didesnis laikomų sąlyginių gyvulių vienetų (SGV) skaičius; pareiškėjas nėra gavęs Bendrijos bei valstybės paramos Nitratų direktyvai įgyvendinti.
Pirmumo kriterijai pagal antrąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) paslaugų žemės ūkiui teikimas“ (mažėjančia svarbumo tvarka): pareiškėjas nėra gavęs EB investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai; valdos dydis iki 150 ha žemės ūkio naudmenų arba ūkyje laikoma iki 75 sąlyginius galvijų vienetus; pareiškėjas yra jaunasis ūkininkas; projektui įgyvendinti prašoma mažesnio paramos intensyvumo; ūkyje diegiamos inovacijos; paramos gavėjas yra kooperatyvo narys; paramos gavėjas yra kooperatyvas (atsižvelgiama į jo narių skaičių); pareiškėjas turi „žaliąjį diplomą“, grįžęs iš emigracijos; projektai, kurių turto grąža yra didesnė.
Daugiau informacijos www.zum.lt