Tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė Seimo Sveikatos reikalų
komitetas.
„Berods, treti metai atskiri Seimo nariai bando pasiūlyti priimti
Psichologų praktinės veiklos įstatymą (...). Dabar buvo
registruotas Seimo nario Navaičio projektas ir po klausymų, Teisės
departamento pastabų paprašėme Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos
ministerijos, kad parengtų savo įstatymo projektą“, - trečiadienį
žurnalistams sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas
konservatorius Antanas Matulas.
Anot jo, G.Navaičio projektas, kuriam po pateikimo yra pritaręs
Seimas, padėtas į stalčių, nes jis yra gana netobulas.
„Įstatymo projektas neatitinka elementariausių reikalavimų -
neapibrėžta, kokias psichologijos sritis turi apimti tas įstatymas,
nenumatyta, koks išsilavinimas ir pan.“, - vardijo komiteto vadovas.
Jis pabrėžė, kad psichologines paslaugas teikiančių asmenų
veiklą reglamentuoti būtina.
„Šiandien taip ir neaišku, kas gali dirbti psichologais, kokią
praktiką turi turėti, kokį išsilavinimą, ar reikia licencijos, ar
reikia tobulėti, ypač tiems psichologams, kurie tiesiogiai dirba su
žmonėmis. Kitų sveikatos sričių veikla yra licencijuojama, -
kalbėjo A.Matulas. - Ta sritimi, matyt, naudojasi tam tikri
šarlatanai, žmonės, kurie teikia tam tikras psichologines
paslaugas, įvairūs ekstrasensai kartais save vadina psichologais.
Kadangi šiandien nėra reglamentuota, yra daug netvarkos“.
Seimo komiteto prašymu, SAM privalės iki gruodžio 1 dienos
parengti ir pateikti parlamentui savo Psichologų praktinės veiklos
įstatymo projektą.
Pernai spalį Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui,
kuris reglamentuotų psichologų praktinę veiklą.
G.Navaičio projekte buvo apibrėžta psichologo praktinės
veiklos sąvoka, siūlyta įtvirtinti psichologų savivaldą, detaliau
reglamentuoti licencijų įgijimo tvarką, sukonkretintos psichologų
teisės, pareigos.
Projekte numatyta, kad verstis psichologo praktine veikla turi
teisę psichologas, turintis įstatymo nustatyta tvarka išduotą
galiojančią licenciją.
Anot projekto, licencija būtų išduodama tik turintiems
aukštojo mokslo diplomą, patvirtinantį, kad asmuo įgijęs
aukštąjį universitetinį psichologijos studijų krypties ar jam
prilygintą išsilavinimą, ir raštu patvirtinusiems, kad laikysis
Psichologų profesinės etikos kodekso.