Vyriausybė nusprendė peržiūrėti krašto vadovui mokamos
valstybinės rentos dydžio skaičiavimą. Projektą parengusi
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo panaikinti
dabar galiojančią įstatymo nuostatą, pagal kurią valstybinės
rentos dydis negali būti mažinamas, rašo „Lietuvos žinios“.
SADM nuomone, renta turėtų būti koreguojama pagal prezidento
darbo užmokesčio pokyčius. Nuo 2009 metų pradžios valstybės
vadovo atlyginimas sumažėjo 2,2 tūkst. litų - nuo 26,9 tūkst. iki
24,7 tūkst. litų iki mokesčių.
Pagal įstatymą prezidento valstybinė renta yra 50 proc.
prezidento darbo užmokesčio dydžio, galiojusio tą mėnesį, už
kurį ši renta mokama.
Tačiau įstatyme kartu nustatyta ir išlyga, kad krašto vadovo
valstybinės rentos dydis negali būti mažinamas net ir sumažėjus
prezidento darbo užmokesčiui. Toks teisinis reguliavimas sudaro
prielaidą kadenciją baigusiam krašto vadovui mokėti didesnę nei
50 proc. prezidento darbo užmokesčio dydžio rentą.
SADM nuomone, pasikeitus - sumažėjus ar padidėjus - prezidento
atlyginimui rentą mokanti Prezidento kanceliarija atitinkamai
turėtų patikslinti jos dydį. Kartu būtų tikslinamas ir prezidento
našlių bei našlaičių rentos dydis. Dabar našlių rentos dydis
yra 50 proc. prezidento rentos dydžio, našlaičių - 25 procentai.
SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Linos Bušinskaitės
teigimu, apie šias teisinio reglamentavimo problemas buvo pradėta
kalbėti prieš dvejus metus.
„Spragas norėta pašalinti įgyvendinant valstybinių pensijų
sistemos reformą, todėl klausimas buvo atidėtas vėlesniam laikui“,
- sakė ministerijos atstovė. Reformai pasirengti planuojama per
šiuos ir ateinančius metus, kad 2013-aisiais jau būtų galima
pradėti ją įgyvendinti.
Anot L.Bušinskaitės, kad nebūtų pažeisti teisėti
lūkesčiai, SADM siūloma tvarka bus taikoma tik naujai paskirtoms
prezidentų, našlių ir našlaičių rentoms.
Kaip palaikytiną tokią Vyriausybės iniciatyvą vertina ir
ilgametis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas
Sysas.
„Bendrieji principai turi būti vienodi visiems - tiek
prezidentui, tiek valytojui, tuomet nekils nereikalingų problemų“, -
teigė parlamentaras. Be to, jis prisipažino esąs šalininkas, kad
dideles pensijas gaunantys asmenys mokėtų mokesčius.
Šiuo metu nei rentos, nei pensijos neapmokestintos.
„Neturiu galvoje standartinių socialinio draudimo pensijų,
siekiančių 700-800 ar 1500 litų. Tačiau yra grupė žmonių,
gaunančių kelias pensijas, todėl jų bendros pajamos gerokai
padidėja“, - sakė A.Sysas.
Pagal įstatymą prezidento mėnesinis darbo užmokestis yra lygus
krašto politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės
tarnautojų pareiginės algos 55 baziniams dydžiams. Dabar šis dydis
siekia 450 litų. 2009-ųjų pradžioje bazinis dydis buvo 490 litų,
nuo rugpjūčio - 475 litai. Pagal šio dydžio pokyčius mažėjo ne
tik Seimo narių, tarnautojų, teisėjų, bet ir prezidento
atlyginimas.
2009 metų liepą kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui
rugsėjį buvo skirta 13 062 litų dydžio renta. Ji sudarė pusę tą
liepą V.Adamkaus gautos algos - 26,1 tūkst. litų.
Prezidentų V.Adamkaus ir pernai birželį mirusio Algirdo
Brazausko rentų dydžiai šiek tiek skyrėsi. A.Brazausko renta buvo
apskaičiuota pagal kitą formulę (atsižvelgta į vidutinį
mėnesinį darbo užmokestį), todėl buvo keliais šimtais litų
didesnė.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra atsisakiusi pusės savo darbo
užmokesčio. Kas mėnesį į rankas krašto vadovė gauna 9405 litus,
dar tokią pat sumą grąžina į valstybės biudžetą. Kaip buvusi
eurokomisarė iš Europos Komisijos (EK) prezidentė gauna apie 8
tūkst. eurų kas mėnesį. Ši suma mokama trejus metus po darbo EK
pabaigos. EK teigimu, šių vadinamųjų specialių išmokų paskirtis
- padėti buvusiems komisarams įsilieti į darbo rinką.