Pagal Ministro pirmininko tarnybos parengtas Darbo kodekso
pataisas, išeitinė kompensacija darbuotojui nebūtų mokama, jei
likviduojant darbdavį sudaromas raštiškas darbdavių susitarimas
dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbovietę.
Toks perkėlimas galimas tik pačiam darbuotojui pritarus.
Vyriausybės pasitarimui teikiamomis Darbo kodekso pataisomis taip
pat numatoma įtvirtinti, kad tais atvejais, kai darbo sutartis
nutraukiama darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės arba
likviduojant darbdavį ir jo prievolių niekam neperleidžiant, iš
valstybės ar savivaldybių įstaigų atleidžiamam darbuotojui
išeitinė išmoka būtų pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo
darbuotojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis.
Išeitinės išmokos mokėjimas būtų nutraukiamas, jei asmuo
priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje.
Šios Darbo kodekso pataisos parengtos po Valstybės kontrolės
(VK) išvadų, kad likviduojant apskričių administracijas dalis
darbuotojų gavo ir išeitines kompensacijas, ir darbą.VK nustatė,
kad pernai likviduojant apskričių administracijas, daliai valstybės
tarnautojų išmokėtos išeitinės kompensacijos, nors jie buvo
priimti dirbti Nacionalinėje žemės tarnyboje.
Koordinacinė apskričių viršininkų administracijų likvidavimo
komisija neįvertino galimybės kartu su perduodamomis apskričių
funkcijomis perkelti ne tik dalį administracijų valstybės
tarnautojų, bet ir pagal darbo sutartis dirbusių asmenų, pareiškė
valstybės auditoriai.
Su pastaraisiais darbuotojais nutraukus darbo sutartis, dalis jų
buvo priimti į Nacionalinę žemės tarnybą, prieš tai jiems
išmokėjus daugiau kaip 1,19 mln. litų išeitinių išmokų, nuo jų
apskaičiuota 371,5 tūkst. litų socialinio draudimo įmokų.