Kultūrinis renginys pavyko. Pilnutėlė Kongresų rūmų salė plojo atsistojus. Suprantama, ne už laisvai dalintą saldų „Sovietinį“ šampaną, o už meno atlikėjų iš Kaliningrado talentą ir prieš koncertą atidarytą dailės kūrinių, skirtų Rytprūsių gamtos grožiui, parodą.
Pilna buvo ir viešbučio Radisson Blu Lietuva salė, kurioje vyko verslo forumas. Kaliningradiečiai buvo pasiruošę. Atrodė, kad ruošėsi ir lietuviai. Šalia srities gubernatoriaus Nikolajaus Cukanovo prezidiume sėdėjo ne mūsiškės Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis, kuris buvo numatytas renginio programoje, o žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius.
Tokiu būdu lietuviai reagavo į neseną gubernatoriaus pareiškimą, skelbiantį žemės ūkį srityje prioritetine šaka. Tiesa, srities vadovas ir administracijos atstovai apie žemės ūkį nekalbėjo.
Jie rodė gražias skaidres, ilustruojančias nuoseklias pastangas kurti šiame Rusijai priklausančiame regione palankią investicijoms aplinką, o po to suteikė žodį „Rosatom“ atstovui.
Vos prieš savaitę „Rosatom“ atvirai grūmojo Lietuvai, esą priversiąs ją susitarti dėl branduolinės Baltijos jėgainės Kaliningrade aplinkosauginio įvertinimo. Dabar grūmojimų nesigirdėjo, tačiau skaičiais ir schemomis paremtų tezių apie jėgainės saugą netrūko.
Netrūko ir priminimų apie tai, kaip Rusijos prezidentas mokys Europą ir pasaulį branduolinių jėgainių saugos.
Trūko tik Lietuvos atitinkamo atstovo pasisakymo.
Matyt, jis vis dar buvo palinkęs prie diplomatinių kanalų ir laukė atplaukiančio iš Maskvos atsakymo į notą. Tad paklausus Kaliningrado vyriausybės atstovui, ar lietuvių verslininkai palankiai vertina verslo aplinką srityje, pastariesiems teko griebtis diplomatijos, esą negalima sakyti, kad ta aplinka yra nepalanki.
Pranešama, kad „tam tikri suvokimo apie verslo ir politikos santykį skirtumai“ išryškėjo ir Lietuvos prezidentės ir Kaliningrado srities gubernatoriaus susitikimo metu. Tik iš šitų pranešimų nelabai aišku, kokie tie skirtumai buvo?
Pasak N. Cukanovo, verslas ir politika yra susipynę procesai. Todėl gubernatorius klausė, ar nebus politinių trukdžių Lietuvos verslo subjektams dalyvauti atominės jėgainės projekte. Informuojama, kad „prezidentė atsakė, kad Lietuva yra laisvos rinkos šalis, ir verslas, norintis kur nors dalyvauti /.../ yra laisvas tą daryti, čia nereikia nei valstybės vadovybės pritarimo ar palaiminimo, ar kokio nors stogo suteikimo“.
Iš tiesų, juk niekas netrukdė kovo viduryje Lietuvos verslo subjektui „Inter RAO Lietuva“ pasirašyti susitarimą dėl elektros energijos eksporto iš statomos Kaliningrado srityje Baltijos atominės elektrinės. Nereikėjo nei Lietuvos vadovybės pritarimo, nei kokio nors stogo.
Klausimas būtų, koks likimas laukia šio susitarimo, jeigu Rusijos statoma atominė jėgainė neatitiks visų sugriežtintų Europos Sąjungos reikalavimų, ko pareikalavo mūsų prezidentė, o planuojami parengti Lietuvos teisės aktai draus pirkti elektros energiją iš ne ES standartų atominių jėgainių?
Klausimas, regis, politinis.