Kauno mero postą ir įtaką savivaldybėje praradęs miesto konservatorių lyderis A.Kupčinskas šiuo metu priverstas teisintis dėl vėluojančių Žalgirio arenos statybos darbų. Politikas sakė, kad arenos statybos istorijoje susipynė daug veiksnių – politikų ambicijos, siekis suvesti sąskaitas, milžinišką objektą statančios bendrovės „Vėtrūna“ santykiai su subrangovais.
„Vėtrūnos“ atstovai rašte miesto valdžiai teigė, kad vykstant statyboms daugiau kaip tris kartus iš esmės keitėsi projektas, todėl labai sudėtinga vienu metu projektuoti, derinti ir statyti.
Daugelis su arenos statyba susijusių žmonių žino, tačiau mažai kas viešai kalba apie tai, kad šių korekcijų priežastis itin dramatiška. Sunkia liga sergantis Žalgirio arenos projekto autorius, architektas Eugenijus Miliūnas siekia savo kūrinį padaryti kuo tobulesnį.
– Kaip vertinate Kauno Žalgirio areną statančios bendrovės „Vėtrūna“ pasakymą, kad savivaldybei vangiai dirbant, statybos darbai nebus baigti ir Kaunui gresia pasaulinė gėda?
– Prieš savaitę esu pasakęs, kad dabartinėje situacijoje svarbu yra tęstinumas ir susitelkimas, siekis, kad darbai būtų padaryti kiek galima greičiau. Šiuo metu Kaunui mažiausiai reikalinga raganų medžioklė. Tačiau matau, kad dabartinė miesto valdžia, valdančioji dauguma suvedinėja sąskaitas.
Į mano ar į Vyganto Gudėno (buvusio A.Kupčinsko patarėjo – red.) nuomonę dabar jau niekas neįsiklauso. Akivaizdu, kad yra noras paneigti tai, kas buvo padaryta per dvejus metus. Apsimetama, kad nesuprantama, kaip tai galėjo įvykti ar neįvykti.
Galima papasakoti visą Žalgirio arenos statybos chronologiją, manau, kad kai kuriems veikėjams labai skausminga, jog arena tikrai yra pastatyta ir baigiama įrenginėti. Tikrai nereikia gąsdinti, kad dangus griūva ir kažkas nebus laiku padaryta. Visi terminai sudėlioti, procese dalyvavo ir advokatai, ir antstoliai.
Gaila, kad dėl šio objekto toliau politikuojama, kai kam labai skaudu, jog areną pastatė ne jie.
– Kaip vertinate kalbas, kad vangus savivaldybės darbas yra esminė priežastis, dėl kurios darbai vyksta ne taip sparčiai, kaip norėtųsi?
– Šias prielaidas galiu akivaizdžiai paneigti. Ko gero, ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje nerasite tokio užsakovo, kaip savivaldybė, kuris taip greitai atsiskaitytų už visus atliktus darbus. Galėjome už atliktus darbus atsiskaityti per 4–6 mėnesius, o ilgiausias mūsų terminas buvo 1 savaitė. Dėjome visas pastangas, kad milijoninės, dešimtmilijoninės sąskaitos būtų apmokamos kuo skubiau.
Reikia pripažinti, kad architektas Eugenijus Miliūnas darė kai kuriuos pakeitimus, derinimus, bandė tobulinti techninį projektą ir patį kūrinį. Kaip jis pats sakė – tai yra paskutinis jo kūrinys.
Tas noras už minimalią kainą padaryti tobuliausią kūrinį ir kokybiškiausią produktą lėmė, kad rangovas (bendrovė „Vėtrūna“ – red.) negalėjo laiku suspėti su kai kuriais terminais.
– Ar galima manyti, kad atsakomybė dėl vėluojančių darbų gula ant architekto pečių?
– Labai gerbiu poną E.Miliūną, tikrai nepasakysiu, kad būtent jis yra kalčiausias. Turime atsakomybę prisiimti visi. Aš tos atsakomybės nevengiu. Ko gero, dėl to, kad nebijome prisiimti atsakomybės, o kitiems reikalinga garbė, esame išmesti iš darbo grupės.