Penktadienį po D.Grybauskaitės susitikimo su Vilniuje
viešinčiu Karaliaučiaus gubernatoriumi Nikolajumi Cukanovu
prezidentės atstovas teigė neįžvelgiantis jokių Lietuvos
pozicijos pasikeitimų šiuo atžvilgiu.
„Lietuva pritaria, kad ta vadinamoji Šengeno galimybė
supaprastintai kirsti sieną abiejų šalių pasienio gyventojams
būtų taikoma visai Kaliningrado sričiai. Kad ta problema būtų
išspręsta, kuri yra iš Lietuvos pusės taikant Šengeno 50
kilometrų taisyklę ir iš Lenkijos taikant tą pačią taisyklę,
atsiranda tam tikra Kaliningrado srities teritorija, kuri lyg ir
negalėtų pretenduoti į tą privilegiją“, - kalbėjo L.Balsys.
Anot jo, ir Lenkija, ir Lietuva sutaria ir siūlo Europos
Komisijai bei Šengeno šalims susitarti, kad supaprastinto sienos
kirtimo privilegija būtų taikoma visai Karaliaučiaus sričiai.
„Taip, prezidentė palaikė šitą idėja ir pažadėjo, kad bus
tariamasi, kad Šengeno susitarimas būtų modifikuotas būtent šiuo
atveju, kad Kaliningrado sritis visa būtų traktuojama kaip Lenkijos
ir Lietuvos kaimyninė zona“, - dėstė šalies vadovės patarėjas.
Anksčiau Lietuva kartu su Rusija ir Baltarusija derėjosi dėl
susitarimų, kurie leistų sieną su specialiais ilgalaikiais
leidimais nereikalaujant vizų kirsti tik pasienio gyventojams,
gyvenantiems iki 30 ar 50 kilometrų nuo sienos.
Paklaustas, kodėl šiuo klausimu pasikeitė Lietuvos pozicija,
L.Balsys atsakė, kad „nebuvo niekada ypatingo prieštaravimo“.
„Lietuva visą laiką pasisakė, kad kaimyninės šalys ir
Baltarusija, ir Kaliningrado sritis turėtų tokią teisę. Tas
variantas, kad visa Karaliaučiaus sritis patektų yra logiškas,
natūralus ir neįmanoma kažkaip išskirti vieną lopinėlį, kuris
tos teisės staiga neturėtų. Aš nematau, kad čia būtų koks nors
didelis pokytis“, - sakė patarėjas.
Dar praėjusių metų vasarą Lietuvos deklaravo poziciją viešai
neremti Rusijos ir Lenkijos iškeltos iniciatyvos įtraukti visą
Karaliaučiaus sritį į programą, kuri leistų supaprastintą
gyventojų judėjimą per sieną - pareigūnai aiškino, kad
pirmiausia reikia tartis ES viduje, o viešus kreipimusis vadino
viešųjų ryšių akcija.
„Dabar naujos iniciatyvos, kurias mes girdėjome, yra visiškai
nederintos europiniame lygmenyje. Prieš metus pati Rusija
kategoriškai prieštaravo, kad tai būtų tik Kaliningrado sričiai,
ji norėjo, kad tai būtų visai Rusijai. Manome, kad čia truputį
yra viešųjų ryšių žaidimo, visiškai nepatikrinto“, - tuomet
sakė prezidentė.
Paprašytas pakomentuoti, ar prezidentės pozicija pasikeitė,
L.Balsys penktadienį sakė: „Čia kažkas yra painiojama, aš
negalėčiau to komentuoti“.
Lietuva kartu su Rusija ir Baltarusija derėjosi dėl susitarimų,
kurie leistų pasienio gyventojams, gyvenantiems iki 30 ar 50
kilometrų nuo sienos, ją kirsti su specialiais ilgalaikiais
leidimais nereikalaujant vizų.
Tačiau Rusijos toks būdas ilgainiui ėmė nebetenkinti ir ji
kartu su Lenkija Europos Sąjungos narėms bei institucijoms ėmė
siūlyti supaprastinto bevizio judėjimo tvarką taikyti visam
Karaliaučiaus kraštui.