„Ne, nemanau. Prezidentė pasinaudojo savo teise ir išsprendė.
Prezidentė yra laisva priimti sprendimus“, - sakė G.Kryževičius,
žurnalistų paklaustas, ar nėra jaučiama įtampa.
Jis sakė, kad iš Teisėjų garbės teismo pasitraukusių dviejų
teisėjų sprendimas yra logiškas - išsakę savo nuomonę, kad
N.Venckienė turi būti atleista, jie mano, kad dabar poziciją turi
išdėstyti kiti teisėjai.
„Prašymuose išdėstyta logiška pozicija. Teisėjai mano, kad nauji teisėjai galės pareikšti savo nuomonę, nes jie savo nuomonę jau pareiškė“, - sakė G.Kryževičius.
Teisėjų taryba penktadienį patenkino dviejų teisėjų
prašymą atleisti juos iš Teisėjų garbės teismo po prezidentės
D.Grybauskaitės sprendimo palikti dirbti N.Venckienę Kauno apygardos
teisme.
Iš Teisėjų garbės teismo pasitraukė Lietuvos apeliacinio
teismo teisėjas Viktoras Kažys ir Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjas Stasys Gagys. Vietoj jų į Garbės
teismą išrinkti Apeliacinio teismo teisėjas Albinas Bielskis ir
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Skirgailė
Žalimienė.
Už A.Bielskio kandidatūrą balsavo visi 16 posėdyje
dalyvavusių Teisėjų tarybos narių. Nė vienas nesusilaikė ir
nebalsavo prieš.
Už S.Žalimienės kandidatūrą balsavo 13 tarybos narių, trys
buvo prieš.
Atleisti Kauno apygardos teismo teisėją N.Venckienę iš
pareigų buvo siūlyta dėl jos viešų pasisakymų apie vadinamąją
pedofilijos bylą nagrinėjusius teisėjus.
Sprendimas priimtas konstatavus, kad teisėja N.Venckienė
šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus,
pažemino teisėjo vardą ir padarė žalos teismų autoritetui
visuomenėje. Garbės teismo nuomone, toks teisėjos elgesys
nesuderinamas su teisėjo pareigomis.
Tačiau prezidentė D.Grybauskaitė pareiškė pasigedusi tokį
sprendimą lėmusių argumentų pagrįstumo. „Teisėjos pasisakymai
nederami ir garbės teisėjų bendruomenei nedaro, tačiau Teisėjų
garbės teismo siūloma sankcija neadekvati teisėjos prasižengimui.
Griežčiausios nuobaudos pirmiausia turi būti taikomos aplaidžiai
dirbantiems, girtaujantiems, kyšininkaujantiems, sukčiaujantiems,
žalą žmonėms ir valstybei darantiems ir dangstantiems
prasižengusius kolegas teisėjams“, - pabrėžė prezidentė.
Teisėjų garbės teismas - teisėjų drausmės bylas ir teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjanti teismų savivaldos institucija. Jis sudaromas ketveriems metams iš devynių
narių.
Po du narius iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir
Vyriausiojo administracinio teismo, tris narius iš visų apygardų
administracinių teismų, apygardų teismų ir apylinkių teismų
teisėjų į Teisėjų garbės teismą renka Teisėjų taryba.
Teisėjų garbės teismo nariai išsirenka šio teismo pirmininką ir
pirmininko pavaduotoją.