Lietuvos žirgininkystė vis trypčioja vietoje, niekaip negalinti, kaip tas kumeliukas, išsivaduoti iš pančių ir pakilti į aukštesnį reitingo lygį.
Nepaisant to, kad jai kasmet iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto skiriamos milžiniškos lėšos, magišku būdu pradingstančios daugybėje šalyje veikiančių žirgininkystės organizacijų, neturinčių bendros vizijos ir kuriančių atskiras strategijas bei ateities planus.
Vieša paslaptis, kad tarp šių organizacijų jau seniai tvyro nesantaika. Ją dar labiau pakurstė šią savaitę Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) vykęs Veislininkystės komiteto posėdis, kuriame buvo sprendžiamas lėšų skirstymo pagal asociacijas klausimas, savo esme beveik niekuo nesiskyręs nuo priešiškų futbolo komandų sirgalių susitikimo.
Nesutarimų priežastis nekinta
Nors posėdžio darbotvarkėje tebuvo numatyta tik patvirtinti paraiškas, asociacijos balsavo dėl lėšų skirstymo. Prasidėjus balsavimui kilo sumaištis, posėdžiaujantieji niekaip negalėjo nuspręsti, kurie jų turi balsavimo teisę. Netrūko ir kurioziškų situacijų bei išsireiškimų, netinkamų viešam renginiui.
Sartų žirgyno direktorius Edgaras Jeninas suabejojo Virginijaus Pliuskio, atstovavusio Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijai, teise dalyvauti posėdyje ir balsuoti, nes, pasak jo, tai turėtų daryti jo žmona. Įsiplieskusią diskusiją it kirviu nukirto ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininkas Jonas Lingys, pareiškęs:
– Edgarai, žinok, čia yra išimtinė tvarka, ne tai, kad mums bobos vadovauja, yra vyrų, kurie vadovauja boboms.
Tokių perliukų bei siūlymų „duoti į snukį“ ar grasinimų teismais taip pat netrūko.
Tikimasi teisingumo
Dar mėnesio viduryje Lietuvos arklių augintojų asociacijos valdybos pirmininko Vilgelmo Grūdės Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie ŽŪM ir ŽŪR Veislininkystės komitetui siųstame laiške rašoma, kad „veislininkystės rėmimui skirtų lėšų paskirstymas anekdotiškai įstrigo dėl ponų Stasio Svetlausko ir Arūno Degučio nepagrįstų pretenzijų“.
ŽŪR Arklininkystės komiteto pirmininkas ir Lietuvos ristūnų sporto asociacijos prezidentas A. Degutis jam adresuotus kaltinimus dėl sprendimo priėmimo vilkinimo vadina nepagrįstais, jis teigia tenorintis, kad skirstant lėšas būtų laikomasi proporcijų ir teisingumo principų. Siūlytame lėšų skirstyme nebuvo reaguojama į naujai atsiradusias aplinkybes, pavyzdžiui, kad ir į tai, jog Lietuvos ristūnų sporto sąjunga (ją sudaro Lietuvos ristūnų sporto asociacija ir Respublikinė lenktyninių žirgų lyga), stodama į Europos ristūnų sąjungą (UET), įsipareigoja kasmet surengti 50 ristūnų žirgų varžybų–bandymų, šiuo metu numatoma organizuoti jų tik 22. Tačiau Arklininkystės komiteto prašymas padidinti šių varžybų limitą liko neišgirstas.
A. Degutis taip pat nemano turintis kiekvieną kartą reaguoti į paskalas, kurias skleidžia V. Grūdė ir stengtis paneigti jo fantazijas:
– Veltis į visa tai ir laiko gaila, ir prasmės nėra. Mes viską stengiamės daryti teisėtai ir to reikalaujame iš kitų institucijų.
Kai kurie posėdžio dalyviai manė, jog net E. Jenino idėja dvejus metus visiškai neskirti finansavimo visoms žirgininkų asociacijoms verta dėmesio. Toks sprendimas tarsi lakmuso popierėlis parodytų tuos, kurie iš tiesų dirba žirgininkystės labui.
ŽŪM tarnautojai balsuoja už savo projektus
Iš karto po posėdžio Arklininkystės komitetas ŽŪR pirmininkui Andriejui Stančikui išsiuntė oficialų raštą, kuriame keliami klausimai dėl Veislininkystės komiteto veiklos teisėtumo. Nors buvo numatyta, jog arklininkystės klausimus turėtų spręsti patys arklių augintojai, tačiau skirstant lėšas balsavime dalyvavo ir kitų gyvulių augintojų asociacijos, jau nekalbant apie ministerijos tarnautojus.
Būtent siekiant išvengti panašių nesusipratimų, kokie vyko Veislininkystės komiteto posėdyje, ir norint į lėšų skyrimo svarstymus įnešti daugiau skaidrumo, buvo atkurtas Arklininkystės komitetas, patvirtintas ŽŪR ir lygiavertis Veislininkystės komitetui, siekiantis suvienyti žirgų augintojų asociacijas. Tačiau jis, kaip ir daugelis naujų iniciatyvų, Veislininkystės komiteto posėdyje jau ne pirmą kartą vertinamas pašaipiai.
V. Grūdė šį komitetą pavadino trijų gudročių kompanija, o J. Lingys, išreikšdamas nepasitenkinimą žirgininkais, rėžė:
– Visi puikūs, bet yra labai protingų tarp jūsų ir nieko čia nepadarysi. Pasakysiu ačiū, jei visi išeisit į Arklininkystės komitetą.
Savo ruožtu Arklininkystės komiteto nariai posėdyje vykusį balsavimą vadina neteisėtu ir ketina kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad ji išnagrinėtų įžvelgiamą interesų konfliktą, mat Žemės ūkio ministerijos Veislininkystės tarnybos viršininko pavaduotojas Arūnas Šileika balsavo už savo tarnybos parengtą projektą, stebint šios tarnybos viršininkui Arūnui Jurgaičiui, kuris šįkart buvo neįprastai tylus.
J. Lingiui taip pat buvo sunku nuspręsti, kas turėtų balsuoti ir kiek rankų jam pačiam – vieną ar dvi, kelti. Maža to, paprašytas išvardyti komiteto, kuriam pats ir vadovauja, narius, sunkiai galėjo tai padaryti.
Pareikštas nepasitikėjimas Veislininkystės komitetu
Lietuvos ristūnų sporto sąjungos ir Arklininkystės komiteto rašte, adresuotume A. Stančikui, abejojama pačio Veislininkystės komiteto teisėtumu ir prašoma pateikti atsakymus į klausimus, iškeltus posėdyje: kas yra Veislininkystės komiteto steigėjas, kada jis buvo įsteigtas ir patvirtintas, koks jo darbo reglamentas, kas yra jo nariai, kodėl jo veikloje dalyvauja ir balsuoja ne ŽŪR nariai, o ŽŪM tarnautojai. Taip pat neatmetant prielaidos, kad jis gali būti ne ŽŪR padalinys, klausiama, kokiu pagrindu komitetas veikia ŽŪR patalpose, o jo sprendimai galioja ŽŪR nariams?
„Mes reiškiame nepasitikėjimą Veislininkystės komiteto pirmininku p. J. Lingiu dėl nekorektiško, neprofesionalaus ir šališko vadovavimo komitetui. Taip pat prašome užkirsti kelią neteisėtai Veislininkystės komiteto veiklai ir užtikrinti sprendimų teisėtumą laikantis kvorumo, balsavimo ir atstovavimo teisėmis“, – kreipiamasi į A. Stančiką bei prašoma pranešti Žemės ūkio ministerijos vadovybei apie neteisėtą sprendimą dėl lėšų skirstymo ir jos tarnautojų nekorektišką elgesį.
– Kalbama ne apie tai, kokį Dievą reikia garbinti, o apie biudžeto pinigus. Į Veislininkystės komiteto nuomonę atsižvelgia ŽŪM, skirstydama valstybės lėšas. O po posėdžio paaiškėjo, kad jai daryti įtaką gali bet kas, – piktinasi Arklininkystės komiteto pirmininkas A. Degutis.
ŽŪR pirmininko Andriejaus Stančiko komentaras:
„Žirgininkų organizacijos niekaip negali susitarti dėl lėšų skirstymo ir tai yra pagrindinė jų problema. Tebuvau posėdžio pradžioje ir atrodė, kad ten viskas normalu, o nesusipratimai prasidėjo vėliau. Aišku, tokių dalykų, kad jame nebuvo laikomasi tvarkos, kad balsavo ministerijos atstovai ir tie, kurie neturėjo teisės balsuoti, be abejo, negali būti. Turi būti laikomasi tvarkos. Galiu tik apgailestauti, kad tai įvyko.
Ateityje Veislininkystės komiteto posėdžiuose bus įgaliotas dalyvauti ŽŪR darbuotojas, kuris padės nuo pat pradžios išdėlioti teisinius dalykus, kad per posėdžius nekiltų nesusipratimų.
Kalbant apie lėšų skirstymą asociacijoms, kiti neturėtų kištis į žirgininkystę, nes jos visai kita specifika. Žirgininkų asociacijos turi tarpusavyje susitarti ir pasidalyti joms skirtą dalį pinigų.“