Ir viskas tik todėl, kad „Lietuva – tai pamotė su akmeniu“. Manote, eurovizinei Sašenko apdarus siuva tautinis svajonių sukirpėjas Juozas? Ne, ne jis, o lenkai, kurie sėkmės atveju sakys, kad Euroviziją laimėjo jų dramblio kaulo spalvos suknelė. Nesėkmė šlėktų išdidumo irgi nesumenkins: atseit, kad ir kaip gražiai litviną aprengtum, nelemta jam (jai) į elitą lygiuotis.
„Aš galėčiau puikuotis daugelio partijų sąrašo viršūnėje, tačiau nebenoriu valdančiosios pozicijos“, – tokius Italijos Silvio B. žodžius sapnuoja ir mintyse kartoja Lietuvos mergišius Viktoras U., step by step kopiantis į šešėlinės valdžios Džomolungmą, kai kiti politikai krinta kaip musės nelygioje kovoje su rinkėjais, mat šių daug, o išrinktųjų – tik saujelė. Nuo bjaurios rutinos gelbsti nebent susitikimai su karaliais, nes „pakylėja, kaip rašo Stilius, nuo žemiškųjų rūpesčių“. Esą net „griežtoji mūsų šalies vadovė tiesiog nušvito karališkuosiuose rūmuose Osle“ – pasirodo, Norvegijos karalius Haraldas V taip „apgaubė dėmesiu“, kad ji iškart nusimetė „kovotojos šarvus“.
Nėra Lietuvoje nei tikrų karalių (vienintelis buvo, bet ir tas jau išmestas iš Seimo), nei tikrų vyrų, nei tikrų lietuvių. O antai Suomijoje atsirado net 19 % (anksčiau buvo tik 4 %) tikrų suomių ir politikos analitikai jau prognozuoja, kad „nuo šių rezultatų Europa pražils“.
Pirmiausia atsirūgs portugalams, nes tikrieji suomiai nė neslepia, kad blokuos eurozonos finansines injekcijas į šią buvusių garsių piratų šalį, o paskui ir švedams, kurie Suomijoje jaučiasi kaip lenkai Lietuvoje. Bet švedams esą nebaisūs nei suomiai, net apsimetę tikrais, nei kitokie žiauraus likimo smūgiai. Pavyzdį rodo pati Švedijos karalienė Silvia – jos nepalaužė net sutuoktinio Carlo XVI Gustavo veiksmai (pro pilies langą šis sprukdavo ten, kur italas Silvio pėsčias rezidencijos laiptais vaikšto), o kairiąją koją karalienė susilaužė ne bandydama prikulti karaliaus meilužę, o sprukdama nuo fotografų.
Nežemiški tų karalių rūpesčiai! O antai europarlamentaras Valdemaras rūpinasi išimtinai žemiškais – piktinasi, kad parodų centras “Litexpo” stūkso ant jo senelių žemės ir vis plečiasi, o Vilniaus kraštas, maža to – net visa Lietuva yra apkėtusi istorines Žečpospolitos žemes, ir dar vis pučiasi – nenori integruotis! Bet tikras tuteišas vis tiek nenusileis ir nepraras nė pėdos savo mažosios žemės, kuri visa juk priklauso didžiajai, todėl jau ėmėsi ardomosios veiklos.
Kas galėtų paneigti, kad ne jis su vienu kagėbistu (o jų, kaip žinome, „buvusių“ nebūna) Balakinu naktimis griauna 500 kg sveriančius riboženklius pasienyje su Latvija ties Mūšos upe (sako, tai potvynio padariniai, bet greičiausiai taktinis manevras priešams, t. y. klastingiems tikriesiems litvinams, suklaidinti)…
Šviesesni tuteišai jau išsiaiškino ir žiopliams lietuviams paaiškino, “co to taki za paukštaki” tas Valdemaras su plačia gerkle ir gimine. Esą sovietmečiu jis priklausė „Montanų“ grupuotei, kurią KGB įkūrė kovai su nekenčiamais pankais. Sportiški džinsuoti vyrukai eidavo į pankų koncertus ir keldavo muštynes, vėliau prisišliejo prie Vilniaus brigados, o naujaisiais laikais tie, kurie išvengė belangės, šliejasi prie Vilniaus valdžios…
Štai kokie didžiųjų rūpesčiai ir žygiai! Bet lietuviai plačių užmojų neturi. Antai Reinoldijus Š., net gražiuoju prašomas pasilikti, pasitraukė iš posto – sakė, eis skaldyti malkų, nes per 15 metų darbo Lietuvos banke tą ypač gerai išmoko.
Žurnaliūgų suktai paklaustas, ar neketina nuvykti į tolimąją Kubą, kur kadaise praleido visus metus ir kur vietoj Fidelio dabar malkas skaldo jo brolis Raulis – krūvon sudėjus jiedu tą daro jau 52 metus! – eksbankininkas kukliai retoriškai šūktelėjo: ar galite parodyti daug pensininkų, kurie ten važiuoja? Šūksnis dviprasmiškas: a) Reinoldijus Š. nebenori skaldyti malkų svetur, b) Lietuvos pensininkai, net ir gavę tokią išeitinę pašalpą, kokią gavo Reinoldijus Š. (dažnas šalies pilietis tiek nesutaupo per visą Dievo jam skirtą kadenciją), net ir gausiantys bankininko vertą, t. y. jo orumo nežeminančią, pensiją, į Kubą jokiu būdu (nei pėsti, nei važiuoti) nevyks, matyt, bijo atkristi į raudonmečio jaunystę…
Premjeras nevyksta ne tik į Kubą, jis neatvyko net į akciją „Darom“, bet užtat padarė ataskaitą Seime. Niekas, ypač opozicija, nepatikėjo, kad Šešėlį jiedu su Šimonyte jau laiko nutvėrę už uodegos. Kad būtų sustiprintos juodo katino paieškos tamsiame kambaryje, siūlyčiau pasekti tikrų europiečių pavyzdžiu.
Antai Šiaurės Vokietijoje, Štralzunde, buvo pagautas neatsargus politikas, vagiantis tualetinį popierių iš miesto rotušės vyrų tualeto. Socialistų kairiosios partijos narys Frankas Michaelis (pavardė redakcijai žinoma) per kelis mėnesius nudžiovė daugiau kaip 200 ritinėlių. Bet svarbus ne šis įspūdingas faktas (juk gali būti, kad Štralzunde apsigyveno pati Lolišvili), o vagies sugavimo būdas. Franką Michaelį nutvėrė rotušės ūkvedys, kuris tykojo pasislėpęs spintoje. Paprasta ir genialu! Strateginėse vietose pastatę po raudonmedžio spintą ir pasodinę kiekvienoje po ūkvedį, žiūrėk, pagausime ne tik Šešėlį, bet ir jo Poną.
„Oho, – stebėtųsi užsieniečiai, – kiek daug pas jus spintų! O pas mus tik vienas trečiarūšis BUFFETAS, kurį jau aplenkė ne tik Bilas Gatesas, bet ir kažkoks meksikonas! Ir niekas nieko Lietuvoje nevagia, neima net to, kas prastai padėta!“
Atrodo, pas mus prastai padėta beveik viskas, ypač tai, kas ne mūsų… Tikrą tiesą lotyniškai sakė senovės graikai ir romėnai: Nil éripit fortúna, nisi quod et dedit („Likimas nieko neatima, nebent tai, ką buvo davęs“)… Todėl kontroliniai klausimai urbi et orbi būtų tokie: a) Jei kadaise studijavote kietų kūnų fiziką su dabartiniu šalies premjeru, ar tai reiškia, kad jūsų nesantuokinis sūnus tikrai yra jo atžala? b) Jei Silvio Berlusconi paprašė parūpinti jam lengvo elgesio medicinos seserį, kad ši „patikrintų sveikatą“, ar dėl to turi atsistatydinti Italijos sveikatos ministras? c) Jeigu Viktoras U. daro tvarką ne tik Kėdainiuose, bet ir Kaune, ir Vilniuje, ar tai reiškia, kad Rolandas P. šiuose miestuose „darys“ tik teisingumą?
Visiškai teisingai atsakiusiems į visus tris klausimus Geležinė rūta įsakys nedelsiant nukirsti galvą.
Tiesiai iš ūkvedžio spintos Krescencija ŠURKUTĖ