Skubėjo, kad kūdikis nenumirtų
Sunkiai gautą savo krikšto liudijimą 48 metų Paįstrio seniūnas V.Šležas dabar laiko garbingoje vietoje darbo kabinete ant sienos.
Linksmo renginio metu ištartą priesaiką bendruomenei mylėti, gerbti ir rūpintis visais sako vykdysiantis be jokių išlygų ir iš visos širdies.
Surengti triukšmingą ir linksmą procedūrą Panevėžio rajone esančio miestelio žmonės sumanė vienerių seniūno darbo metų proga. Teatralizuotose krikštynose dalyvavo apie 150 bendruomenės narių.
„Vaiką iki vienerių metų būtinai reikia pakrikštyti, kas bus, jei numirs netyčia?“ šmaikštavo paįstriečiai.
Seniūno krikštynos buvo surengtos po pavasarinės talkos „Darom“. Į talką, o taip pat ir į krikštynas, ėjo ir mamos su kūdikiais, ir lazdelėmis pasiramsčiuodami senukai.
Pririnkę dvi traktoriaus priekabas šiukšlių, po darbo talkininkai ne namo skubėjo, o rinkosi prie pavėsinės miško aikštelėje.
Neeilinės šventės proga buvo atgabentos dvi kilnojamosios pirtys. Į medinius karšto vandens kubilus mieliausiai lindo vaikai.
Vežamas spurdėjo ir reikalavo krūties
V.Šležą į krikšto vietą atgabeno du stipriausi seniūnijos vyrai.
„Leliokas spurdėjo ir verkė, tai davėm žinduką. Neką tas padėjo, taigi vaikas krūties užsimanė. Pienelio nebuvo, todėl teko vyriško gėrimo gurkšniu nutildyt. Vyrai prisiplūkė, kol iki vietos jį atgabeno“, linksmus įvykius atpasakojo nepakartojamo renginio dalyviai.
Iš karučio staiga iššokusį krikštynų kaltininką tuojau pat stvėrė medicinos darbuotojai.
„Taigi reikia patikrinti, ar vaikas sveikas, ar nepaėjęs protiškai į šalį“, paįstriečiams aiškino medikai.
V.Šležui teko pademonstruoti rankos taiklumą metant batą į šiukšliadėžę ir parodyti gimnasto gabumus šokinėti per šokdynę.
Seniūnas vėliau prisipažino, kad pastaroji rungtis jam buvusi pati sunkiausia.
Globos gyvenime paslydusias moteris
Gardaus juoko suteikusioje atrakcijoje krikštatėvius vaidino J.Zikaro vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Pranys ir kultūros centro vadovė Daiva Jackevičienė.
Bendruomenė nusprendė, kad seniūnui suteiks antrą vardą, pakrikštys jį Rapolu.
Rapolas keliauninkų, jaunimo, šeimų globėjas. Jis saugo nuo paleistuvystės, yra meilės ir paguodos angelas.
„Neprieštarauju, tebūnie. Esu ne vietinis, kaip ir keliauninkas, o visa kita pagal pareigybes daryti priklauso.
Ypač uoliai guosiu paslydusias moteris, nes paslydę vyrai nesiskundžia, jų guosti nereikia“, iškalba nenusileisdamas krištatėviams liežuvį smailino ir seniūnas.
Seniūną jau išbandė sniegas, vanduo ir audros
Daug sunkesni išbandymai, nei miniai pasirodyti su kūdikio drabužiais, V.Šležui buvo pirmosios darbo dienos seniūnijoje. Humoristinis krikštas trečiasis, prieš jį buvo du rimti krikštai gamtos stichijomis.
V.Šležas su žmona ir dviem dukromis gyvena Panevėžyje. Iki darbo seniūnijoje jis 19 metų dirbo rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriuje.
Kai pernai žiemą jis sėdo į seniūno kėdę, siautė didžiulės pūgos. Per parą sulaukdavo iki 60 žmonių skambučių su pagalbos prašymais.
Naujokas dar nepažino seniūnijos žmonių, nežinojo, kas kur gyvena, kur skubu siųsti greiderius kelio valyti, o kur gali palūkėti. Tada telkėsi į pagalbą pažįstamus ūkininkus, skambino kitiems seniūnams ir prašė patarimų.
Vos baigė galynėtis su žiemos išdaigomis, užgriuvo neregėti potvyniai. Vanduo įkalino dalį kolektyvinių sodų gyventojų, nuo pasaulio atskyrė sodybas, užtvindė privažiavimus prie ištisų kaimų.
Seniūnas 2 savaites nelipo iš specialiųjų tarnybų automobilių.
„Bijojau vėliau ant pečiaus rasti kokią sudžiūvusią močiutę, kurios sodybos būsiu nežinojęs ir pagalbos laiku nenusiuntęs“, pilnas įtampos dienas prisiminė V.Šležas.
Alaus baras neprigijo
„Per tuos metus nė karto nebuvau sumuštas. Ir net į dantis niekas nesiūlė, o juk visko kitur būna. Vadinasi, nesu labai jau blogas“, šmaikštavo pašnekovas.
Didelių galvos skausmų seniūnijoje lyg ir nėra, bet mažų bėdų apstu.
Vos ne kas trečias seniūnijos gyventojas gauna vienokią ar kitokią pašalpą. Akis bado kai kurių bendruomenės narių nevalyvumas.
Tiesa, Paįstryje nėra alaus baro. Kažkada buvo, bet neprigijo. Tačiau girtuoklių sočiai. Aludė neišsilaiko gal todėl, kad aplinkui labai vaizdingos apylinkės. Nusiperka vyrai „bambalį“ ir eina jo išgerti pamiškėn, atsisėdę ant akmens.