Jonas Paulius II buvo tikėjimo gigantas, atvėręs uždaras politines sistemas. Viena tų uždarų sistemų, apie kurią beatifikacijos metu užsiminė Benediktas XVI buvo Sovietų Sąjungos okupuota Lietuva.
„Jonas Paulius II buvo labai artimas Lietuvai ir jos žmonėms. Jo vizitą prisimename iki šiol kaip kažką labai šviesaus ir skaidraus“, - „Lietuvos rytui“ Romoje sakė beatifikacijos ceremonijoje dalyvavęs premjeras Andrius Kubilius.
„Kita vertus šis popiežius visai Rytų Europai ištarė vilties žodžius tada, kai dar nebuvo sugriuvusi Berlyno siena. Jis pakvietė atverti širdis tikėjimui, vilčiai, manau, kad šių žodžių neturėtume pamiršti. „Nebijokite!” - sakė mums Jonas Paulius II. Tai paprastas, žmogiškas padrąsinimas, jis buvo svarbus tada, bet neprarado galios ir šiandien”, - kalbėjo A.Kubilius.
Karštis nekamavo
Per Jono Pauliaus II laidotuves, prieš šešerius metus, buvo daug karščiau. Dieną milžinišką eilę, išsirikiavusią prie įėjimo į šv.Petro baziliką kaitino 25 laipsnių karštis. Daugybė žmonių nualpo, išgabenta į ligonines. Šįsyk Romoje - 20 laipsnių, šviečia saulė.
Maldininkų nevargina karštis, tačiau medikams darbo netrūksta: nuo beatifikacijos ceremonijos pradžios sostinės greitosios pagalbos tarnyba „Ares 118” suteikė medicinos pagalbą 408 kartus.
42 dalyvius dėl rimtesnių sveikatos sutrikimų teko gabenti į artimiausią ligoninę.
Didelė dalis maldininkų apsistojo viešbučiuose, nakvynės namuose, pensionuose, vienuolynuose.
Tačiau buvo ir tokių, kurie kelionei į Romą iš anksto nepasirūpino ir pasitenkino miegmaišiu.
“Mes miegojome po karaliaus Vittorio Emanuele tiltu”, - aiškino lrytas.lt grupė jaunuolių atvykusių iš Lenkijos.
“Laimėjome laiko, nes nereikėjo keliauti iki šv.Petro aikštės, ji juk čia pat”, - aiškino vaikinas iš Vroclavo.
O maldininkai iš Ukrainos nakvojo Navonos aikštėje, greta garsiojo “Upių fontano”.
“Tikėjomės, kad Romoje bus šiek tiek šilčiau”, - stebėjosi katalikai iš Lvovo.
Atidarė anksčiau
Šv.Petro aikštės prieigos šįryt buvo atvertos net trimis valandomis anksčiau nei buvo numatyta: ne 5 val., o 2 valandą ryto. Italų policija šį sprendimą priėmė todėl, kad ties Tibro upe ir Šv.Angelo pilimi prasidėjo grėsmingos spūstys ir maldininkų susibūrimai.
10 valandą ryto Romos policijos vadovybė oficialiai patvirtino: ties Šv.Petro aikšte susitvenkė maždaug milijonas žmonių.
Italijos civilinės saugos tarnyba mobilizavo apie septynis tūkstančius savanorių ir tarnybos profesionalų.
Netoli Tibro įrengta mobilioji karo lauko ligoninė. Romos municipalitetas dalija maldininkams nemokamą vandenį: iš viso milijoną plastikinių buteliukų, Romos vyskupijos savanoriai - žvakes.
„Daugiau nebegalime įleisti maldininkų į šv.Petro aikštės zoną“, - neseniai pranešė miesto civilinės saugos štabas.
Visiems netilpusiems siūloma nebesigrūsti link Vatikano ir Tibro pakrantės. Maldininkus savanoriai įkalbinėja grįžti atgal į centrą. Esquilino aikštėje, Didžiajame cirke įrengti didžiuliai ekranai, visą ceremoniją galima stebėti iš įvairių Italijos sostinės vietų.
JAV ir Rusija prezidentų neatsiuntė
Nors buvo skelbiama, kad į beatifikacijos ceremoniją atvyks apie 50 valstybių vadovų, tačiau Romoje galiausiai pasirodė tik 16 aukščiausiojo lygio ir dar 74 smulkesnio rango delegacijos.
Politikos stebėtojams krito į akis ypač „silpna“ JAV delegacija.
Į K.Wojtylos laidotuves prieš šešerius metus atvyko trys JAV prezidentai: tuometis šalies vadovas George'as Bushas, jo tėvas eksprezidentas ir Billas Clintonas.
Šįsyk JAV atstovavo šalies ambasadorius prie Šventojo Sosto. Panašiai pasielgė ir Rusija: Maskvai taip pat atstovauja ambasadorius.
Užtat ES vadovai į Romą pagerbti K.Wojtylos atvyko visi trys: Europos komisijos pirmininkas Josè Manuelis Barroso, Europos parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas ir ES vadovų tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy. Tačiau šįryt Vatikanas sulaukė ir svečių, kurių nesitikėjo.
Pavyzdžiui, Vokietijos kanclerė Angela Merkel nežadėjo atvykti į Romą, tačiau paskutiniu momentu pakeitė savo sprendimą.
Pritraukė gausybę piligrimų
Tris dienos ir trys naktys - tiek trunka milžiniškas religinis maratonas Romoje, kurio kulminacija tapo Jono Pauliaus II paskelbimas palaimintuoju. Tai įvyko sekmadienio vidurdienį Romos laiku (13 valandą Lietuvos laiku), kai popiežius Benediktas XVI Šv.Petro aikštėje ištarė ritualinę frazę lotynų kalba.
Lenkų popiežiaus Karolio Wojtylos kanonizavimo ceremonija prasidėjo prieš šešerius metus mirusio pontifiko palaikų ekshumavimu. Naktį iš penktadienio iš šeštadienį Vatikano bazilikos požemyje buvo atidengta kripta, kurioje palaidotas Jonas Paulius II, stebint Vatikano valstybės sekretoriui kardinolui Tarcisio Bertone iš lėto iškeltas popiežiaus karstas.
K.Wojtylos palaikai ilsėjosi trigubame karste.
Išorinis - iš kiparisų medienos. Jo viduje - švininis sarkofagas.
Ir galiausiai - trečiasis šviesaus riešutmedžio karstas.
Jis buvo pastatytas greta apaštalo Petro kapo, o šįryt perkeltas į Vatikano bazilikos Šv.Sebastijono koplyčią, dešinėje katedros pusėje, greta Michelangelo skulptūros šedevro „Pieta“.
Roma sulaukė milijono maldininkų.
Tiek žmonių šeštadienį atvyko į Amžinąjį miestą pagerbti vieno charizmatiškiausių popiežių Katalikų bažnyčios istorijoje.
„Kunigas Liolekas iš Vadovicų - tavo gyvenimas šventas“. Šį plakatą, apibūdinantį lenkų dvasininko gyvenimą ir veiklą, vakar iškabino lenkų maldininkai karaliaus Vittorio Emanuele tilto prieigose.
Atviras pasauliui, nuoširdus tikintiesiems ir draugiškas pasauliečiams, daugiau kaip milijoną kilometrų su oficialiais vizitais sukoręs lenkų dvasininkas ne tik turėjo drąsos pripažinti Bažnyčios praeities klaidas, bet ir negailestingai kovoti su komunizmo režimu Europoje.
Svarbiausia popiežiaus beatifikacijos ceremonija - šeštadienį Šv.Petro aikštėje.
Tačiau daugybė renginių, koncertų, vigilijų jau prasidėjo vakar ir truks iki pirmadienio.
Į Romą atvyko 16 valstybių vadovai, tarp jų ir Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus delegacija.
Šv.Petro aikštėje bus ir 6 karališkieji asmenys, kardinolai, vyskupai.
Vakar “Wizzair” bendrovės lėktuvu į Romą atskrido kardinolas Audrys Bačkis, Lietuvos vyskupai, grupė maldininkų.
Iškilmėse Romoje dalyvauja ir Europoje “persona non grata” statusą turintis Afrikos diktatorius Robert Mugabe.
Zimbabvės prezidento už humanitarinio pobūdžio nusikaltimus neturi teisės priimti nė viena Europos Sąjungos valstybė.
Tačiau Vatikano teritorija - tai ne ES, Šventasis Sostas palaiko diplomatinius santykius su Zimbabve, todėl Romai teko išduoti vizą nepageidaujamam asmeniui.
Iki paskutinio momento nebuvo aišku, greta kurios valstybės vadovo teks pasodinti R.Mugabe.
Roma nemiegojo
Praėjusią naktį Roma buvo nemiegantis miestas. Šimtai tūkstančių į Italijos sostinę atvykusių maldininkų, dvasininkų šventė Jono Pauliaus II paskelbimą palaimintuoju. Amžinasis miestas atvykėlius sutiko permainingu oru.
Vakar Romoje visą dieną dulkė lietus, dangus buvo apsiniaukęs. Galbūt todėl vienas svarbiausių beatifikacijos renginių vigilija Romos Didžiajame cirke (Circo Massimo) pritraukė maždaug 200 tūkstančius dalyvių, nors buvo tikimasi, kad į didžiulį Antikos stadioną prie Palatino kalvos suplūs mažiausiai pusė milijono žmonių.
Vigiliją Didžiajame stadione pradėjo buvęs popiežiaus spaudos atstovas, vienas artimiausių K.Wojtylos bendražygių ispanas Joquinas Navarro Vallsas.
„Bažnyčia neužsiima šventųjų gamyba, tačiau jeigu žmogaus gyvenimas buvo šventas, ji tai įvertina. Jono Pauliaus II gyvenimas buvo šventas“, - prieš šešerius metus mirusio pontifiko bičiulio kalbą nutraukė emocijos ir nuryta ašara.
Antikos cirke netrūko maldų, evangelijos citatų, bet užteko ir šiuolaikiškų šviesos efektų.
Didžiuliame ekrane prieš sceną, kurioje susirinko aukštieji Bažnyčios hierarchai, buvo rodomi K.Wojtylos gyvenimo ir veiklos epizodai.
Daugiatautė minia - lenkai, italai, brazilai, amerikiečiai, ispanai, naktį praleido ne tik melsdamiesi, medituodami, bet ir dainuodami, žaisdami futbolą ir tinklinį.
Didžiajame cirke žmonės plojimais sutiko prancūzų vienuolė Marie Simon Pierre. Ji buvo pasmerkta gyventi prikaustyta prie invalido vežimėlio, tačiau karštai meldėsi ir netikėtai pasveiko. Šį išgijimą Vatikano kanonizavimo komisija pripažino oficialiu Jono Pauliaus pontifikato stebuklu.
K.Wojtylai buvo padaryta išimtis: pagal Vatikano taisykles, kanonizavimo procesas negali prasidėti anksčiau nei praėjus penkeriems metams po pretendento mirties.
„Santo subito“ (it. šventuoju tuoj pat) - šį reikalavimą popiežiaus aistruolių grupė „Papaboys“ pateikė Vatikanui iš karto po K.Wojtylos mirties.
Popiežius Benediktas XVI atsižvelgė į pasaulio katalikų bendruomenės nuotaikas ir kanonizavimą pradėjo gerokai anksčiau.
Pats Jonas Paulius II per savo ilgą, net 27 metus trukusį pontifikatą paskelbė 1341 palaimintąjį ir 482 šventuosius.
Benediktas XVI šį “šventųjų fabriką” pristabdė. Vokiečių popiežius pasiūlė įsigilinti į esminį skirtumą tarp palaimintojo ir šventojo statuso.
Palaimintuoju gali tapti asmuo nusipelnęs vietinei bažnyčiai, tuo tarpu šventasis - tai visuotinės Katalikų bažnyčios įvertinimas.
Jonas Paulius II jau įtrauktas į Katalikų bažnyčios liturginį kalendorių, jis bus minimas kasmet spalio 22 dieną.