Atims traukinį – išplėš ir paskutinį ramstį

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ketinimas jau šio mėnesio pabaigoje panaikinti keleivinių traukinių reisą „Šiauliai – Rokiškis“ smogė šiuo reisu dažnai važinėjantiems gyventojams.

Vienintelį Aukštaitijoje kursuojantį traukinį trokštantys išgelbėti keleiviai raštu kreipėsi į šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Registruotą laišką su 100 žmonių parašų vakar šalies vadovei išsiuntė Kupiškio rajono Subačiaus geležinkelio stoties gyventoja Ona Janušienė.

Panašus laiškas su pagalbos šauksmu į prezidentūrą nuskriejo ir praėjusią savaitę. Jį aukščiausiam šalies asmeniui išsiuntė Panevėžio rajono Bigailių kaimo gyventoja.

Gali būti, kad ir daugiau kolektyvinių gyventojų skundų pasieks aukščiausius valdžios sluoksnius. Į redakciją skambino ir Rokiškio, ir Kupiškio, ir Panevėžio rajonų, per kuriuos važiuoja keleivinis traukinys, gyventojai. Žmonės tikino, kad dėl traukinio verkte verkia, naktimis nebeužmiega.

„Reikia gelbėti traukinį, būtų didžiausia nesąmonė, jei šitą reisą panaikintų. Sako, kad reisas nepopuliarus ir nuostolingas, per mažai keleivių, bet ar kas galvoja apie paprastą žmogų? Jei ne traukinys, ne vienas kaimas pasijustų izoliuotas nuo pasaulio.

Bigailiai, Puponys, Radžiūnai, Rudiliai taps Dievo užmirštu kraštu. Geležinkelis prieina prie pat, o keliai toli, ten autobusų reisai seniai nuimti, nebeturėtume jokių susisiekimo priemonių. Jei arklio nelaikai, mašinos neturi, net iki parduotuvės nebebūtų kaip nuvažiuoti“, – pasakojo redakcijai skambinę žmonės.

Į prezidentę laišku kreipusis O.Janušienė sakė traukiniu kasdien važinėjanti į darbą. Moteris turi ir automobilį, bet jei tektų juo vykti, kurui per mėnesį išleistų 400 litų. Beveik pusę algos išleisti važinėjimui į darbą ji negali.

Parašus dėję žmonės O.Janušienei skundėsi, jog be traukinio gyvenimas smarkiai pasunkės. Vieni kasdien važinėja į darbus, kiti pas gydytojus, dantų dėtis, į banką ar šiaip su reikalais, iš Kupiškio ne vienas mokytojas važinėja į kaimų mokyklas mokytojauti.

Penktadienio rytas Panevėžyje. Traukinio išvykimo laikas į Rokiškio pusę 8 val. 44 min. Laukiančiųjų perone nedaug. Į Šiaulius vykstantis traukinys keleivius čia paleido jau 7 valandą.

Bilietus nusipirkusios moterys sako, jog gerokai daugiau važiuojančiųjų bus vakare. O vasarą, kai prasideda grybai, uogos, 94 vietų vagono nebeužtenka, tada rieda 210 keleivių talpinantis sąstatas. Ir būna pilnas.

Ir išties. Vakare grįžtant iš Rokiškio keleivių dar daugiau, o Panevėžyje jo laukia ir visas pulkas žmonių. Šeštadienį, sekmadienį jų dar daugiau – grįžusieji sekmadienio vakarą iš Kupiškio skundėsi, kad vos ne vos rado vietelę prisiglausti ant suolo, o kai kam teko ir pastovėti.

Ūktelėjęs raudonšonis traukinys įrieda į stotį. Palydovai išlipantiesiems padeda iškelti krepšius, prilaiko įlipančias ponias.

Audronė Petruokienė su anūke Greta iš Panevėžio važiuoja į Subačių pas sergančią mamą. Tuo maršrutu važinėja dažnai: ir savaitgaliais, ir viduryje savaitės.

Jei neliktų traukinio, A.Petruokienė patirtų daug nepatogumų. Šeima neturi automobilio, autobuso bilietas kainuoja brangiau.

Sužinojusi, kad gali būti panaikintas traukinio reisas, A.Petruokienės motina negalėjo patikėti, jog dar Smetonos laikais pro Subačių kursavęs traukinys dabar liausis važinėti.

Iš Šiaulių į Rokiškį keliaujanti Katerina Maskaliova bijojo net pagalvoti, jog nebeliks kelis dešimtmečius buvusio reiso. Jai traukiniu važiuoti daug pigiau ir patogiau. Bilietas autobusu iki Rokiškio kainuotų 40 litų, o už kelionę traukiniu ji moka tik 22 litus ir 30 centų.

Atsisakyti važinėjimo moteris negalėtų, nes Rokiškio rajone gyvena jos sutuoktinis. Šeima įsikūrė tėviškėje, kai vyras išėjo į pensiją. K.Maskaliova tebedirba Šiauliuose, tad savaitgaliais važinėja namo. „Traukinys naujoviškas, patogus, erdvus, daug maloniau važiuoti nei autobusu. Į galvą netelpa, kad šiais laikais gali nebelikti tokios susisiekimo priemonės. Technikos pasiekimai –į priekį, o žmogaus gyvenimo kokybė – atgal.

Neįsivaizduoju, ką reikėtų daryti, jei reisą nuimtų, tikriausiai nebegalėčiau dirbti, nebeapsimokėtų į darbą važinėti“, – dejavo K.Maskaliova.

Bigailiuose į traukinį įlipusi Zita Lukoševičienė su sūnumi Dovydu baisėjosi mintimi netekti galimybės važiuoti traukiniu. Jos šeima – itin dažni keleiviai. Z.Lukoševičienė iš Bigailių važinėja dirbti į Panevėžį, jos vaikai – 10 ir 14 metų berniukai – kasdien rieda į Subačiaus mokyklą.

Nuo namų iki traukinio stotelės jiems 1 kilometras kelio, o iki autobuso stotelės tektų plumpinti net penkis. Pasak Z.Lukoševičienės, ne vienas bigailiškis važinėja dirbti į Panevėžį. „Kreipėmės į Karsakiškio seniūniją, į Panevėžio rajono savivaldybę, prašėme, kad nepanaikintų reiso, bet iš jų nieko negirdėti. Daugumai žmonių būtų labai blogai netekti įprastos susisiekimo priemonės, ypač vyresniems, kurie neturi sveikatos tuos kelis kilometrus iki autobuso nusigauti, o ką jau bekalbėti apie bilietų kainų skirtumus“, – sakė moteris.

Tą rytą iš Radviliškio į Rokiškį važiavo ir ilgametis geležinkelio darbuotojas, buvęs Šiaulių apygardos geležinkelio inspekcijos viršininkas Jonas Savickas.

Važinėja ir dabar jis dažnokai – Rokiškyje jo tėviškė. Kelionės patogumas autobusu ir šiuo moderniu traukiniu – nelyginami. „Jei šį neva nepelningą reisą panaikins, geležinkelininkams jokio efekto nebus, tik aguonos grūdas į jų pelną. O žmonėms susisiekimo sąlygos pablogės labai.

Jiems gal neužtenka sąstatų į Minską, tai nusprendė šitą panaikinti. Sakyčiau, kad ir savivaldybės apsileidusios, turėtų labiau dėl žmonių pakovoti.

Kaip jiems ne gėda nuimti vienintelį Aukštaitijos traukinį? Jau vien istoriškai būtų nepatogu, daug blogesniais laikais traukinys kursavo, ir per karą, ir pokariu, o dabar jo staiga nebelieka“, – aiškino J.Savickas.

Šalia prie lango įsitaisiusio vaikino pūpso kuprinė. Radviliškyje besimokantis Rokas Jankeliūnas grįžta į namus Rokiškyje. Jis neįsivaizduoja, kaip tektų apsieiti be traukinio. Kiekvieną litą skaičiuoti priverstas studentas traukinį renkasi ne tik dėl patogumo, bet ir dėl pigumo.

Užkalbinu su mezginiu rankose prie lango įsitaisiusią moterį. Dalia Grigonienė su vyru Jonu iš Šiaulių vyksta į Panemunėlį. „Vasarą kas antrą savaitę važiuoju pas seną mamą. Vieną savaitę dirbu, kitą važiuoju į Panemunėlį. Jau 30 metų traukiniu važinėju, sunku suvokti, jog gali imti ir nebelikti jo. Būtų labai blogai – ir finansiškai, ir patogumo prasme“, – sakė pašnekovė.

Rudiliuose įlipęs pulkas moterų viena per kitą susijaudinusios skuba išpasakoti su reiso panaikinimu susijusias bėdas. Jos važiuoja netoli, tik vieną stotelę, iki Kupiškio, tad laiko šnekoms nedaug.

Jei neliks traukinio, Rudilių gyventojai, o ypač senoliai, pasijus lyg negyvenamoje saloje. Į kaimą jau seniai neužsuka joks autobusas. Artimiausia parduotuvė Noriūnuose, iki jos beveik 5 kilometrai. Ten pat ir autobusų stotelė.

Senam žmogui įveikti tokį atstumą jau šis tas, o jei dar pirkinių krepšį parsitempti reikia. Kol mokslo metai, keleivius kartais paima mokyklinis autobusas, o vasarą, jei nebeliks traukinio, nebebus jokio susisiekimo transporto. „O žiemos laiku kas bus? Gelbėkit kaimiečius!“ – maldavo Marija Žigūnienė.

Šiek tiek daugiau nei valandos trukmės kelionės metu nė vienas keleivis neištarė, jog apsieitų be traukinio.

Atvirkščiai, visi tvirtino, kad valdžia net neįsivaizduoja, kaip žmonėms yra svarbus šis per Ne-priklausomybės metus jau kelis kartus sutrumpintas traukinio reisas, anksčiau pasiekdavęs ir Latvijos miestą Daugpilį, Obelius. „Jau taip mes visi nustekenti, vos galus su galais suduriame, o dabar iš mūsų atims paskutinį džiaugsmą – taip, kaip iš ubago – lazdą“, – sakė jie.

Po rinkimų dar vis be pavaduotojų dirbantis Panevėžio meras Povilas Vadopolas sakė nieko nežinąs apie traukinio reikalus – į vadovo kėdę grįžo neseniai, o per šį laiką niekas nesikreipė. „Nežinau nei poreikio, nei statistikos“, – teigė P.Vadopolas.

Meras laikėsi nuomonės, kad šis traukinio maršrutas turėtų išlikti.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys teigė, kad savivaldybė nesiėmė žygių dėl traukinio, nes esą nuo savivaldybės niekas nepriklauso. Anot jo, ką aukštesnė valdžia nusprendžia, tą padaro.

V.Žiurlio teigimu, nuostolius dėl nuostolingo keleivių vežimo turėtų kompensuoti pati valstybinė geležinkelių bendrovė, tačiau ji to reikalauja iš savivaldybių. „Darėm tyrimus, skaičiavom. Kiek pamenu, į miškus važiavo vienas ar du žmonės. Dėl tiek mūsų gyventojų milijonų nemėtysime. Į miškus negalėsime siųsti ir autobusų porai žmonių parvežti“, – apie atokius gyventojus sakė V.Žiurlys.

Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis akcentavo, kad traukinys žmonėms reikalingas, o problema ta, jog „Lietuvos geležinkeliai“ savo bėdas bando užkrauti savivaldybėms.

J.Jarutis piktinosi, kad šis klausimas, faktiškai neatlikus jokių rimtesnių tyrimų, eskaluojamas jau ne vienerius metus, bet iki šiol maršruto uždaryti bendrovė vis dėlto nedrįsdavo. „Jei nebeliks traukinio, galbūt išloš savivaldybės autobusų parkas“, – nebuvo linkęs nuogąstauti J.Jarutis.

Taigi išaiškėjo, kad trys savivaldybės jokių žygių dėl traukinio išlikimo nesiėmė ir neketina imtis.

Nežinia, kokį sprendimą priims bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Redakcijai nepavyko gauti atsakymo iš jos spaudos atstovės.

Rokiškio rajono meras Vidmantas Kanopa teigė praėjusią savaitę su prašymu nesunaikinti reiso lankęsis pas bendrovės generalinį direktorių Stasį Dailydką. „Sutarėme, kad kol kas traukinys važiuos tik savaitgaliais, penktadieniais ir sekmadieniais. Kalbėjome apie perspektyvas, galbūt vėliau visi reisai bus atnaujinti ar net patankinti. Bet tai tik žodinis pažadas, raštiško atsakymo dar neturiu, tad bijau iš anksto pasigirti“, – „Panevėžio rytui“ sakė V.Kanopa.