„Priešingai, tai yra visiškai normalus demokratinis procesas,
kai teisėjų savivaldos institucija teikia savo rekomendacinio
pobūdžio siūlymus, o prezidentas, kaip tai numatyta ir įstatyme,
priima galutinį sprendimą“, - interviu „Žinių radijui“ dėstė S.Cirtautienė.
Pasak šalies vadovės vyriausiosios patarėjos, toks prezidentės
sprendimas rodo, kad D.Grybauskaitė nėra pasyvi stebėtoja, bet
aktyviai naudojasi Konstitucijoje numatytomis galiomis ir
įgaliojimais, aktyviai dalyvauja teisėjų korpuso formavime ir kad
jai rūpi pasitikėjimo teismais didinimas.
Prezidentės vyriausioji patarėja atkreipė dėmesį, kad, pagal
teismų įstatymą, Teisėjų garbės teismui, išnagrinėjusiam drausmės
bylą, yra suteikiama galimybė teikti rekomendacinį pasiūlymą
Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų dėl to, kad jis savo
poelgiu pažemino teisėjo vardą. Atitinkamai prezidentui yra
suteikti įgaliojimai spręsti, ar atleisti konkretų teisėją iš
pareigų minėtuoju pagrindu.
Lygiai taip pat ir atvirkščiai, Teisėjų garbės teismui,
išnagrinėjusiam drausmės bylą, yra suteikta galimybė skirti
švelnesnę nuobaudą - įspėjimą, papeikimą ar panašią. Prezidentui
suteikta diskrecija įvertinus konkrečias aplinkybes apsispręsti,
jog atitinkamas teisėjo poelgis yra toks netoleruotinas, kad jis
turi galimybę apsispręsti kreiptis į Teisėjų tarybą dėl teisėjo
atleidimo.
„Tokių atvejų yra, taip pat yra buvę atvejų, kai Prezidentas
yra sutikęs su Teisėjų garbės teismo siūlymu. Šiuo konkrečiu atveju
prezidentė priėmė sprendimą atsisakyti atleisti teisėją N.Venckienę iš pareigų, veikdama savo įgaliojimo ribose, pagal
Konstituciją, kaip tas galutinis subjektas, atsakingas už teisėjų
korpuso formavimą, tas subjektas, kuriam tenka, ko gero, didžiausia
atsakomybė šioje srityje“, - sakė S.Cirtautienė.
Prezidentės vyriausioji patarėja taip pat pažymėjo, kad D.Grybauskaitė, priimdama sprendimą, sutiko su Teisėjų garbės teismo sprendimu dėl paties pažeidimo fakto vertinimo. Prezidentė, kaip ir
Garbės teismas, mano, kad teisėjos N. Venckienės viešų pasisakymų
kolegų atžvilgiu pobūdis yra tikrai nederamas teisėjui ir žemina
teisėjo vardą.
Tačiau šalies vadovė, įvertinusi bylos medžiagą, jos kontekstą,
atsižvelgdama į tai, kad iki šiol teisėjai N. Venckienei priekaištų
dėl jos tiesioginių funkcijų vykdymo nėra, nesutiko, kad jai būtų
taikoma griežčiausia sankcija.
Šalies vadovei pareiškus neatleisiant N.Venskienės, iš Teisėjų garbės teismo pasitraukė Lietuvos
apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys ir Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjas Stasys Gagys.
Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad N.Venckienė šiurkščiai pažeidė Teisėjo etikos kodekso reikalavimus, pažemino teisėjo vardą ir padarė žalą teismų autoritetui visuomenėje.
Teismas įvertino N.Venckienės pasisakymus, surašytus
dienraščio „Kauno diena“ straipsnyje, kaip netoleruotinus,
neatitinkančius santūrumo, mandagumo ir korektiškumo reikalavimų.
Teisėjų garbės teismas taip pat atkreipė dėmesį į N.Venckienės
kalbas po to, kai buvo paskelbtas Panevėžio miesto apylinkės teismo
teisėjų kolegijos sprendimas.
Garbės teismas mano, kad jos pasisakymas būtent apie Panevėžio
miesto apylinkės teismo teisėjų kolegijos narius vertinamas kaip
užgaulus, nemandagus, netaktiškas, išreikšta neigiama nuomonė apie
konkrečius teisėjus ir jie viešai apkaltinti.
Garbės teismo nariai akcentavo, kad N.Venckienės išsakyti
kaltinimai vieši, bet juose nėra jokių jos teiginius pagrindžiančių
faktų.