„Šį rudenį prasidėsiančiose diskusijose dėl ES išorinės
energetikos politikos išskirtinis dėmesys turi būti skiriamas
energijos tiekimui iš trečiųjų valstybių ir ES kaimyninėse
valstybėse planuojamų atominių elektrinių saugumo klausimams“, -
antradienį Budapešte vykusios neformalios ES energetikos tarybos
metu pabrėžė A.Sekmokas.
Anot energetikos ministro, Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis vis dar priklauso Rusijos energetikos sistemai, todėl ES
turėtų imtis lyderės vaidmens, kad Baltijos valstybės
sinchroniškai prisijungtų prie kontinentinės Europos tinklų.
A.Sekmoko teigimu, svarbu, kad šis klausimas atsirastų ES
išorės energetikos politikos darbotvarkėje.
Lietuvos premjeras anksčiau sakė, kad Baltijos šalių
energetikos rinkoje žadama taikyti specifines taisykles, prekiaujant
su trečiosiomis šalimis. Andrius Kubilius teigė, kad tokie
apribojimai reikalingi, siekiant apsaugoti Lietuvos rinką nuo
nesaugiai gaminamos branduolinės energijos.
Konkretūs sprendimai dėl energetikos rinkos bus rengiami
Baltijos šalių jungtinėje darbo grupėje, kuri sudaroma Europos
Komisijos pirmininko iniciatyva.
Vienoje dirbantis Tarptautinės atominės energijos agentūros
(TATENA) ir kitų tarptautinių šios srities organizacijų
konsultantas branduolinės energetikos saugumo klausimais Povilas
Vaišnys spaudai sakė nemanantis, kad ES valstybės susitartų
nepirkti elektros energijos, pagamintos nesaugiose atominėse
elektrinėse. Jo teigimu, Rusijos atominiai reaktoriai nėra patys
blogiausi.
Pasak jo, Kaliningrado Baltijos atominės elektrinės statyba
labai pasistūmėjusi ir yra 80 proc. tikimybės, kad ji bus
pastatyta, o Baltarusijos jėgainės statybą lems trys aspektai
techninis, politinis ir finansinis, tačiau, jo nuomone, esama 50
proc. tikimybės, kad ji taip pat bus pastatyta.