Anot Vilniuje veikiančio centro ekspertų, dvi dešiniojo sparno
partijos - konservatyvi „Teisė ir teisingumas“ ir liberali Pilietinė
platforma - pastaraisiais metais pritraukė didžiąją elektorato
dalį -60-70 proc. visų rinkėjų. Kartu pastebima, kad šioms
politinėms jėgoms, skirtingai nei pragmatiškiems kairiesiems, yra
būdingos aiškios ideologinės nuostatos.
„Minėta Lenkijos politinės skalės stabilizacija gali daryti
nemažą įtaką Lietuvos ir Lenkijos probleminių dvišalių
santykių „ideologizavimui“, o tai dar labiau apsunkintų šių
klausimų sprendimą“, - rašoma apžvalgoje, kurią gavo BNS.
Anot studijos autorių, intensyvėjant konkurencijai tarp abiejų
dešiniųjų partijų ideologinės nuostatos gali tapti ganėtinai
radikaliomis.
„Radikalią retoriką probleminių Lietuvos ir Lenkijos dvišalių
santykių srityje, siekiant elektorato dėmesio, linkusios naudoti
tiek konservatyvi „Teisės ir teisingumo“, tiek liberali Pilietinės
platformos partija“, - teigia centro ekspertai.
Apžvalgoje, kuri plačiau bus pristatyta trečiadienį Vilniuje,
sakoma, kad liberaliai Lenkijos vyriausybei ėmus įgyvendinti
nuosaikesnę ir pragmatiškesnę užsienio politiką ir „perkrovus“
santykius tiek su Vakarų valstybėmis, tiek su Rusija, Lietuvos ir
Lenkijos dvišalės problemos tapo bendros darbotvarkės dalimi, nors
anksčiau buvo jos paraštėse.
„Lenkų tautinės mažumos Lietuvoje probleminiai klausimai tampa
savitu Lenkijos spaudimo svertu Lietuvai, taip bandant kompensuoti
savo susilpnėjusias pozicijas Rytuose (Ukrainoje ir Baltarusijoje)“,
- teigia ekspertai.
„Tikėtina, kad Lietuvos lenkų mažumos probleminiai klausimai
taps ne tik savitu Lenkijos pirmininkavimo Europos Sąjungai (2011
metų liepą-gruodį) prioritetu, bet ir Lietuvos lenkų mažumos
korta bus lošiama Lenkijos Seimo rinkimuose 2011-ųjų rudenį“, -
rašoma apžvalgoje.
Pasak apžvalgos, Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis
(Bronislavas Komorovskis) nepuoselėja didelių ambicijų rimtai
paveikti dabartinės užsienio politikos, kuriai didžiausią įtaką
daro užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas
Sikorskis).
„Lenkijos užsienio reikalų ministras R.Sikorskis faktiškai turi
neribotą laisvę formuojant šalies užsienio politiką, o pati
užsienio politika tampa itin personifikuota ir glaudžiai susijusi su
R.Sikorskio asmenybe, jo asmeninėmis pažiūromis“, - teigia Lietuvos
ekspertai.
Pateikdami rekomendacijas dvišaliams Lietuvos ir Lenkijos
santykiams ekspertai pažymi, kad viešojoje erdvėje derėtų
nesureikšminti esamos įtampos ir neeskaluoti jos.
„Ypač jautrūs gali būti abiejų šalių nacionalistiniai
argumentai, besiremiantys istorinėmis nuoskaudomis. Šių aspektų
turėtų būti sąmoningai atsikratoma politikų retorikoje“, - sakoma
apžvalgoje.
„R.Sikorskio veiksnys negali būti ignoruojamas, tačiau reikėtų
vengti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės konfrontacijos.
R.Sikorskio asmenybės problematiškumą galima būtų amortizuoti
ieškant Lietuvos draugų tarp Lenkijos politikų (ypač J.Buzeko
asmenyje), taip pat ir naudojantis analogiškų neadekvačių
pareiškimų Čekijos arba Vokietijos atžvilgiu“, - sakoma dokumente.
Pabrėžiama, kad Lenkijai pirmininkavimas ES bus iššūkis,
kurio metu Varšuvai gali prireikti paramos iš įvairių šalių,
tarp jų - ir Lietuvos. Tai, teigiama, būtų proga atnaujinti
pasitikėjimą ir parodyti, kad Lietuva remia strateginius Lenkijos
interesus, o daugeliu atvejų jie sutampa.
„Tenka susitaikyti, kad Lenkijos svoris ES yra ir potencialiai bus
gerokai didesnis nei Lietuvos, todėl derėtų išnaudoti jį,
pavyzdžiui, pirmiausia kreiptis į Lenkiją paramos įvairioms
Lietuvos iniciatyvoms, o ne baimintis konkurencijos. Šia prasme
Lenkija galėtų būti savotiška Lietuvos globėja ES lygiu, o ne
konkurentė“, - vardija ekspertai.
Apžvalgoje dėmesio skiriama ir Valdemaro Tomaševskio
vadovaujamos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos veiklos įvertinimui,
pateikiamos rekomendacijos, kaip sukurti jai atsvarą.
„Viena didžiausių bėdų - Lietuvos lenkams atstovauja politinė
jėga, kuri: a) yra nelojali ir nepatikima Lietuvai ir net Lenkijai;
b) nemažą įtaką jai daro trečiosios šalies atstovai; c) ji
neturi politinės konkurencijos Lietuvos lenkų bendruomenėje“, -
teigia apžvalgos autoriai.
„Todėl būtų labai naudinga, jei tarp Lietuvos lenkų atsirastų
kita konkurencinga organizacija (nebūtinai partija), kuri galėtų
įgauti daugiau pasitikėjimo iš Lietuvos ir Lenkijos pusės“, -
siūlo politologai.
Be kita ko, pažymima, kad sprendžiami topografinių ženklų ir
asmenvardžių rašymo klausimai galėtų būti Lietuvos
geranoriškumo ir pažangos reso pavyzdžiai.
Apžvalgos pristatymas įvyks trečiadienį Rytų Europos studijų
centre vyksiančioje diskusijoje.