Kultūros ministerijos vadas vakar tvirtai spaudė ranką bibliotekų darbuotojams. Galima sakyti, tikriems vargšams. Ne tik atlygio už šviesos ir žinių skleidimą, bet ir ciniško valdžios požiūrio į šį nelengvą darbą atžvilgiu.
Gerasis ministras ne tik spaudė ranką, bet ir demonstravo tėvišką rūpestį. Jis trims geriausiems praėjusių metų bibliotekininkams įteikė premijas po 4 tūkst. litų. Už netradicinių sprendimų taikymą ir už laimėjimus kuriant šiuolaikišką biblioteką.
Kokios tos šiuolaikiškos bibliotekos? Ne paslaptis, kad bibliotekininkai jau beveik neatsimena, kada jie taip narsiai, kaip vakar ministras, žvelgė skaitytojams į akis. Šie niekaip negali suprasti, kodėl bibliotekose taip mažai leidybos naujienų.
Juk ar lankytojai gali patikėti neįtikėtina tiesa: dabartinė šalies valdžia didžiuojasi 2009 metais sugebėjusi net 60 proc. sumažinti finansavimą bibliotekų fondų atnaujinimui!
Kad naujoms knygoms įsigyti mūsų bibliotekos gauna 30 kartų mažiau valstybės paramos nei Skandinavijos šalys ir 6 kartus mažiau nei Estija! Arba kad bibliotekų modernizavimo programa šiuo požiūriu jau nuėjo šuniui ant uodegos – dabar jos verčiasi prasčiau nei 2003-iaisiais.
Tiesa, išradingumui ir netradiciniams sprendimams ribų nėra. Skaitytojų apetitą galima sužadinti ir nukopijuotais naujų knygų viršeliais, rodomais tuščiose lentynose – tai, kas slypi po viršeliais, norintys esą gali įsigyti knygynuose. Būtent taip neseniai pasielgė sostinės A.Mickevičiaus biblioteka.
Atrodo, netoli tas laikas, kai Lietuvos bibliotekos pavirs kažkuo panašiu į sovietines parduotuves su tuščiomis lentynomis ir ilgomis žmonių eilėmis.