Trečiadienį ji dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos
komiteto (NSGK) surengtuose naujos redakcijos Karo prievolės
įstatymo projekto klausymuose.
„Yra šiek tiek ir nerimą keliančių dalykų, kadangi
kiekvienais metais didžioji dalis to rezervo išeis iš
prievolininkų sąrašo, nes tūkstančiai žmonių yra praėję
sovietinio šaukimo mokyklą, jų yra labai daug. Kai jų didelėmis
porcijomis išeina, labai greitai to rezervo sumažėja“, - teigė
ministrė.
„Jeigu mes dabar nerengsime didesniu intensyvumu rezervo, gali
atsitikti, kad po 20 metų turėsime labai minimalius skaičius
žmonių, kurie bent kada yra ginklą laikę, ir galima jais padidinti
mūsų krašto gynybinius pajėgumus, jeigu kas nors kraštui
atsitiktų“, - kalbėjo R.Juknevičienė.
Jos duomenimis, apie 70 tūkst. rezerve esančių karių yra
apmokyti Lietuvos kariuomenėje, kiti - dar sovietinėje.
R.Juknevičienė pabrėžė, kad nauja Karo prievolės įstatymo
redakcija teikiama tam, kad rezervininkų rengimas nenutrūktų.
Anot ministrės, karių rezervas reikalingas ne tik karo atveju,
bet ir taikos meto užduotims vykdyti.
„Gali atsitikti įvairių nelaimių, katastrofų, kur kariuomenės
pagalbos reikėtų“, - sakė ji.
Bene daugiausia klausymuose diskusijų sukėlęs klausimas -
skatinimo sistema kariniuose mokymuose dalyvaujantiems asmenims.
Buvęs krašto apsaugos ministras, parlamentaras Juozas Olekas
nepritarė įstatymo projekte numatytam siūlymui, kad stojant į
aukštąją mokyklą karo prievolininkui būtų pridėtas vienas
balas.
„Žmogus turi įstoti su savo žiniomis. Mums nereikia prastų
daktarų, bet tarnavusių kariuomenėje“, - tvirtino politikas.
Be to, jis nesutiko, kad balas būtų pridedamas ir privalomąją
karo tarnybą atlikusiems asmenims.
„Privalomojoje tarnyboje turėjome įvairiausių karių (...) Į
labai nelygią padėtį pastatome moteris, nes jos nebuvo kviečiamos
į privalomąją tarnybą“, - dėstė eksministras.
Karo prievolės įstatymo projekte numatyta vėl rengti mokymus
privalomąją karo tarnybą atlikusiems vyrams.
Apmokymais būtų formuojamas organizuotasis rezervas. Jame
esantys asmenys, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą, būtų
kas penkerius metus kviečiami 20-30 dienų kariniams įgūdžiams
atnaujinti.
Taip pat naujos redakcijos įstatymo projekte numatyta leisti karo
prievolę atlikti pasirenkant kelių mėnesių trukmės bazinius
karinius mokymus.
Kad mokymams nepritrūktų savanorių, numatoma juos įvairiai
skatinti. Tarp siūlomų skatinimo priemonių - dalies studijų kainos
kompensavimas, pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas,
darbo ir įdarbinimo subsidijavimas, subsidija darbdaviams,
įdarbinusiems karo tarnybą atlikusius prievolininkus ir kt.
Tikimasi, kad bazinius mokymus pakankamai piliečių pasirinks
savo noru, tačiau dokumente paliekama galimybė nesusirinkus
laukiamam savanorių skaičiui 18-26 metų jaunuolius kviesti
privaloma tvarka.
R.Juknevičienė vylėsi, kad privalomo šaukimo nereikės įvesti, tačiau jeigu taip vis dėlto atsitiktų, šauktinius parinktų kompiuteris atsitiktine tvarka.
Ribinius skaičius, kiek jaunuolių ateityje į šiuos mokymus bus
šaukiama, kasmet turėtų tvirtinti Seimas.
Įstatymo projekte numatomi trijų mėnesių baziniai mokymai,
tačiau yra ir ilgesnė - devynių mėnesių - privalomosios pradinės
karo tarnybos (PPKT) alternatyva. Kurį iš dviejų galimų
pasirinkimų taikyti, kasmet taip pat spręstų Seimas.
Dalyvauti kariniuose mokymuose galės ir moterys, bet tik jei
pačios to norės. Mokymuose norintiesiems dalyvauti savanoriškai
siūlomas 18-38 metų amžiaus cenzas.
Šaukimas į privalomąją karo tarnybą šiuo metu sustabdytas,
todėl KAM siekia, kad būtų sukurtas naujas būdas Konstitucijoje
numatytai karo prievolei atlikti.