V.Adamkus: „Dėl įtemptų Lietuvos ir Lenkijos santykių nėra vieno kaltininko“ (video)

„Tam priežasčių turbūt yra keletas. Nenorėčiau rasti vieno vienintelio kaltininko. Aš manau, kad galbūt mes savo tam tikra laikysena irgi esame prisidėję prie tų santykių pablogėjimo, tačiau aš daugiau matau dabartinės Lenkijos Vyriausybės atskirų asmenų politinių ambicijų. Ne ko kito, o politinių ambicijų - įgyvendinimo ir susirinkimo tam tikro politinio kredito jų tolesnei politinei karjerai“, - žurnalistams trečiadienį sakė V.Adamkus.

Jo teigimu, „nepageidautina ir apgailėtina, kad esame atsidūrę tokioje padėtyje“.

„Viena iš tų, mano supratimu, bent užsienio politikos požiūriu žiūrint, nereikšmingų detalių tikrai neturėtų nuodyti mūsų santykių, ir mes turėtume parodyti daugiau supratimo, lankstumo rasdami tam tikrą kompromisą“, - paklaustas apie tebevykstančias diskusijas dėl lenkiškų pavardžių rašybos sakė V.Adamkus.

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad būtina peržiūrėti užsienio politikos Lenkijos atžvilgiu kryptis, kad būtų grįžta į pastaruosius dešimtmečius vyravusių santykių atmosferą.

„Aš pavadinčiau pastarųjų dešimtmečių mūsų dviejų valstybių santykius auksiniu laikotarpiu (...). Tai buvo tikrai nuoširdaus bendradarbiavimo ir bendrų tikslų siekimo (laikotarpis - BNS), kuris, kaip aš kažkada pasakiau, subyrėjo per labai trumpą laiką“, - teigė V.Adamkus.

Pasak V.Adamkaus, jo prezidentavimo metais šalių santykiai rėmėsi noru, kad Lietuva ir Lenkija Europoje būtų matomos kaip politinio vienetas, galintis ir turintis išsakyti savo nuomonę šioje Europos dalyje.

Pastaruoju metu didesnė įtampa tarp Lietuvos ir Lenkijos kilo dėl Lietuvos Seimo priimto naujo Švietimo įstatymo, pavardžių ir gatvių rašymo, tautinių mažumų teisių.

Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai strateginiai projektai juda į priekį, nors tarp abiejų valstybių ir pasitaiko nesusikalbėjimų, teigia užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

„Aš santykius vertinu kaip normalius santykius, kurie leidžia mums ir toliau plėtoti strateginius dvišalius projektus, nes projektai juda, gal kai kam tai ir nelabai smagi naujiena, o kad yra tam tikrų nesusikalbėjimų ir tų pačių tautinių mažumų klausimu, aš manau, kad čia priežasčių galima ieškoti daug, aš nenoriu apsistoti ties jomis“, - žurnalistams trečiadienį sakė užsienio reikalų ministras.

Jis teigė, kad Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje turėtų būti pateikta informacija anglų kalba, kokiomis teisėmis Lietuvoje disponuoja ar naudojasi tautinės mažumos.

Kovo 11-osios Akto signataras advokatas Česlavas Okinčicas teigia, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiuose buvo per daug pažadų ir per daug nuoskaudų, todėl šiuo metu jie turi būti taisomi.

„Aš manau, kad kaltos yra abi pusės. Per daug buvo pažadų, per daug buvo nuoskaudų iš vienos ir iš kitos pusės. Politikai tarpusavyje nesugebėjo susitarti dėl svarbiausių dalykų, iš čia kyla paskui daug nepasitenkinimo ir problemų“, - prieš Rytų Europos studijų centre vykusią diskusiją „Lietuvos užsienio politika: Lietuvos - Lenkijos santykių vertinimai“ kalbėjo žinomas Lietuvos lenkų bendruomenės atstovas.

Anot jo, santykiai tarp kaimyninių valstybių nėra geri, todėl juos reikėtų taisyti.

„Santykiai pasiekė tam tikrą ribą, kur jau, matote, rengiami tam tikri susitikimai, pokalbiai, dirba centrai, institutai, neva jų analizė yra tokia, kad reikia kažką daryti, kažką taisyti. Tai reiškia, kad ne viskas yra gerai“, - kalbėjo Č.Okinčicas.

Jis tvirtino, kad priimtas naujasis Švietimo įstatymas turėtų būti keičiamas, nes jame yra nuostatų, pažeidžiančių lenkų mažumos teises.

„Aš manau, kad reikia analizuoti viską - taip pat ir Švietimo įstatymą, kadangi ten yra nuostatų, kurias iš tikrųjų reikia peržiūrėti, ypač tas, kurios susijusios su lietuvių kalbos valstybiniu egzaminu. Tai yra aiškiai neteisinga nuostata tautinių mažumų mokykloms, kadangi per dvejus metus praktiškai abiturientai turi pasirengti tokiai pat programai, kuriai lietuviai lietuviškose mokyklose rengiasi 11 metų“, - sakė Kovo 11-osios Akto signataras.

„Aš manau, kad tą terminą reikia pailginti, tada nekils jokių klausimų dėl lietuvių kalbos lygio lenkiškose mokyklose“, - problemos sprendimą siūlė teisininkas.

 Lietuvos užsienio reikalų viceministras ir buvęs ambasadorius Lenkijoje Egidijus Meilūnas teigia, kad pastaraisiais mėnesiais oficialiosios Varšuvos spaudimas Vilniui peržengė diplomatinio bendravimo ribas.

Tokią poziciją diplomatas išsakė trečiadienį Rytų Europos studijų centre vykstančioje apskritojo stalo diskusijoje apie Lietuvos ir Lenkijos santykius ir dvišales problemas. Ši diskusija surengta RESC ekspertų analitinės apžvalgos „Lietuvos užsienio politika: Lietuvos - Lenkijos santykių vertinimai“ pristatymo proga.

„Spaudimas pastaraisiais mėnesiais - tai buvo spaudimas - iš oficialiosios Varšuvos pusės peržengė, kaip diplomatas pasakysiu, diplomatinio bendradarbiavimo rėmus. Jeigu, pamenate, netgi premjeras Donaldas Tuskas prieš keletą mėnesių viešai pasakė: „brutalaus spaudimo prieš Lietuvą nebus“. Tai reiškia, kad jis buvo“, - teigė E.Meilūnas.

Kartu jis pabrėžė, kad Lenkijos rūpinimasis Lietuvos lenkų mažuma vertas pagarbos.

„Varšuva verta pagarbos. Rūpinimasis mažuma užsienyje yra turbūt pavyzdinis. Mums yra ko pasimokyti, kaip rūpintis savo tautiečiais“, - kalbėjo E.Meilūnas.

Kalbėdamas apie tokias Lietuvos lenkų keliamas problemas kaip pavardžių rašymas originalo kalba arba žemės grąžinimas jis teigė, kad šių klausimų sprendimas visų pirma yra Lietuvos interesas. Diplomatas taip pat svarstė, ar pakankamai paramos skiriama Lietuvos lenkų kultūrinei veiklai.

„Turim būti savikritiški - tai minėta ir studijoje - menkai mes pažįstame savo bendrapiliečių lenkų bendruomenę. (...) Panaikinus tautinių mažumų departamentą iš tikrųjų žmonės skundžiasi. Anksčiau buvo ir dėmesys, ir, gal nepakankama, finansinė parama. Dabar ji yra žemiau negu minimali“, - sakė jis.

Vis dėlto E.Meilūnas pažymėjo, jog dirbdamas ambasadoriumi Lenkijoje neformaliuose pokalbiuose išgirsdavo vietos politikų pripažinimų, jog lenkų švietimo padėtis Lietuvoje yra nebloga.

„Žinodami, kad yra gerai, bet klausydami kai kurių lenkų bendruomenės lyderių pareiškimų pareiškimų, kad yra labai blogai privalome reaguoti“, - lenkų politikus citavo E.Meilūnas.

Komentuodamas teiginius, jog nenusileidus Lenkijai jos tautiečiams Lietuvoje aktualiais klausimais ims strigti dvišaliai strateginiai projektai, diplomatas teigė: „mūsų kaimynai lenkai yra labai pragmatiški žmonės ir tikrai dėl kažkokių emocinių dalykų nepradės patys sau kenkti, aš turiu omeny elektros sistemų sujungimą“.

Vertindamas RESC ekspertų pristatytą apžvalgą jis teigė, jog su daugeliu joje iškeltų dalykų galima sutikti, tačiau ateityje linkėjo pasitelkti daugiau lenkiškų šaltinių.