Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtoje Vyriausybės
išvadoje, kuriai trečiadienį pritarė ministrų kabinetas,
teigiama, kad policijos rėmėjų teisių panaudoti prievartos
priemones išplėtimas būtų neproporcingas policijos rėmėjų
statusui, teisėms ir pareigoms bei atsakomybei.
„Policijos rėmėjas nėra įgaliotas tiesiogiai užtikrinti
žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, viešąją tvarką, visuomenės
saugumą ir kitus policijos uždavinius, todėl jam suteikiamos
teisės panaudoti prievartos priemones negali prilygti policijos
pareigūnų teisėms panaudoti prievartos priemones“, - teigiama
išvadoje.
Joje taip pat pabrėžiama, kad policijos rėmėjams suteikus
daugiau teisių ir savarankiškumo panaudoti prievartos priemones,
nekeliamas policijos rėmėjų kvalifikacijos, profesionalumo ir
specialaus pasirengimo klausimas.
Pažymima, kad policijos rėmėju gali tapti ne jaunesnis kaip 18
metų, mokantis lietuvių kalbą, neteistas Lietuvos Respublikos
pilietis, pagal asmenines ir moralines savybes tinkantis būti
policijos rėmėju. Taigi skirtingai nei prievartos priemones
naudojantiems policijos pareigūnams ir kitiems vidaus tarnybos
sistemos pareigūnams, policijos rėmėjams netaikomi Vidaus tarnybos
statute nustatyti specialūs sveikatos būklės, fizinio,
psichologinio pasirengimo, išsilavinimo, nepriekaištingos
reputacijos reikalavimai.
Be to, policijos rėmėjų veikla nesaistoma priesaika, policijos
rėmėjai, skirtingai nei policijos pareigūnai, neturi būti
specialiai parengti ir periodiškai tikrinami, ar sugeba veikti
situacijose, susijusiose su fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar
sprogstamųjų medžiagų panaudojimu.
„Policijos rėmėju faktiškai gali tapti kiekvienas Lietuvos
Respublikos pilietis, pavyzdžiui, asmuo, neturintis vidurinio
išsilavinimo, turintis galiojančias administracines nuobaudas ar net
anksčiau teistas, jei teistumas yra išnykęs ar panaikintas“, -
pastebima išvadoje.
Pasak Vyriausybės, įstatymai policijos rėmėjams suteikia
užtektinai teisių savarankiškai naudoti prievartos priemones.
„Policijos rėmėjai kaip ir kiti asmenys turi teisę į
būtinąją gintį, t.y. teisę neperžengdami būtinosios ginties
ribų naudoti prievartą gindamiesi ar gindami kitus asmenis,
nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar
valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo
kėsinimosi (...), taip pat teisę sulaikyti nusikalstamą veiką
padariusį asmenį ir, jei būtina, padaryti jam turtinę žalą ar
sveikatos sutrikdymą“, - teigiama dokumente.
Pagal Seime svarstomas pataisas, policijos rėmėjai turėtų turėtų teisę veikti be policijos pareigūnų ir, esant reikalui, panaudoti specialiąsias priemones.
Tai numatančias Policijos rėmėjų įstatymo bei Baudžiamojo
kodekso pataisas parengė Seimo nariai socialliberalas Valerijus
Simulikas ir socialdemokratas Edvardas Žakaris.
Iniciatorių teigimu, pataisų tikslas - užtikrinti didesnį
piliečių savanorišką dalyvavimą palaikant viešąją tvarką ir
visuomenės saugumą.
Šiuo metu galiojantis Policijos rėmėjų įstatymas nenumato
galimybės policijos rėmėjams veikti vieniems, nedalyvaujant
policijos pareigūnams, juolab naudoti specialiąsias priemones.
Policijos rėmėjai yra Lietuvos piliečiai, savanoriškai
padedantys policijai.