Sovietiniai įstatymai – dar labai didelė vertybė

Pasak Kanapių gatvės gyventojo Stasio Skumbino, sovietmečiu vandentiekio ir kanalizacijos tinklų plėtra niekam nerūpėjo, buvo tvarkomi tik jau nutiesti vamzdynai.

„Aišku, kokiam komunistų partijos sekretoriui įrengdavo vandentiekį, bet paprasti žmonės niekam nerūpėjo. Mums buvo pasakyta – jeigu norite, tvarkykitės patys, nes vandentiekio su kanalizacija galite tikėtis nebent kitą penkmetį“, – sakė panevėžietis.

S.Skumbinas su dar septyniais Kanapių gatvės namų savininkais taip ir padarė – kiekvienas susimetė maždaug po 500 rublių, iš viso surinko apie 4000 rublių.

Žmonės už savo pinigus sumokėjo projektuotojams, samdė ekskavatorių, santechniką, pirko vamzdžius, skaitiklius, kitą reikalingą įrangą bei medžiagas.

Pagal projektą buvo nutiesta 220 metrų vandentiekio ir 234 metrai kanalizacijos tinklų.

Darbai buvo baigti 1989 metų spalį, tą patį mėnesį tinklus perėmė „Aukštaitijos vandenų“ bendrovė (tada ji vadinosi Panevėžio teritorine vandentiekio ir kanalizacijos valdyba, – aut. past.).

Gyventojai su bendrove pasirašė priėmimo aktus, tačiau žmonės, anot S.Skumbino, jų negavo. Pri-ėmimo aktus panevėžietis teigia atsitiktinai „susiveikęs“ tik pernai.

„Tuose priėmimo aktuose nurodytos juokingos sumos, kai kuriems žmonėms paskaičiuota vos po keliasdešimt rublių, tačiau ir jų nesumokėjo. Patys sau viską įvertino ir lyg niekur nieko pasisavino.

Prie mūsų pinigais nutiestų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų jau prisijungė keli privatūs namai, viena įmonė, tačiau niekas neatsiklausė ir net nepadėkojo“, – piktinosi S.Skumbinas.

Pasak S.Skumbino, niekas iš bendrovės vadovų priimti jo nepanoro, o vietiniu įmonės telefonu susisiekęs kažkoks direktorius pareiškė, kad „Aukštaitijos vandenys“ nesiruošia mokėti jokių kompensacijų.

„Mums užtektų ir jų priėmimo aktuose nurodytų pinigų – apie 4000 litų, tačiau jie aiškina, kad tinklai jau įtraukti į bendrovės balansą ir apie atsiskaitymą su žmonėmis jie net negalvoja“, – sakė S.Skumbinas.

Panevėžietį stebina „Aukštaitijos vandenų“ nenoras tartis. Jau įsirengęs vandentiekį su kanalizacija, maždaug po dvejų metų jis su kaimynu savo lėšomis nusitiesė ir dujotiekį: su dujininkais vyrai susitarė be problemų – abiem buvo išmokėta po 1000 litų.

Redakcija raštu pasiteiravo „Aukštaitijos vandenų“ vadovų, kokiu pagrindu bendrovė įtraukė į savo balansą žmonių lėšomis nutiestus vandentiekio ir nuotekų tinklus ir kodėl namų savininkams nesumokėjo už atliktus darbus.

Gamybos ir technikos skyriaus viršininko Rimanto Savicko atsiųstame atsakyme rašoma, kad tai buvo atliekama pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos vandentiekio ir kanalizacijos naudojimo taisykles.

Šios taisyklės nurodė, kad gyvenamųjų namų ir pastatų, išskyrus ligonines ir pramoninius objektus, kanalizacijos išleistuvai bei visi vandentiekio įvadai nuo jų prijungimo prie vandentiekio tinklų priimami į tuometės teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos balansą.

Taisyklės taip pat reglamentavo, kad gyventojų lėšomis įrengti gatvių vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, įvadai ir išleistuvai teritorinei vandentiekio ir kanalizacijos valdybai atiduodami eksploatuoti, už juos gyventojams neatlyginant.

Tačiau „Panevėžio rytui“ pavyko sužinoti, kad „Aukštaitijos vandenų“ bendrovė sovietiniais įstatymais bei taisyklėmis tebesinaudojo ir 1993 metais, nors Lietuva jau buvo nepriklausoma valstybė.

Tais metais Panevėžio teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba pradėjo eksploatuoti Vilktupio, Samanynės, Vaivadėlių, Basliupio gatvių gyventojų lėšomis nutiestus tinklus.

Samanynės gatvėje gyvenantis Bronislovas, dirbdamas „Ekrane“, iš gamyklos pasiėmė 35 tūkst. rublių paskolą. Anot vyro, tą patį padarė dar apie 40 dabartinio 85-ojo miesto kvartalo privačių namų savininkų.

Gyventojai už savo pinigus pirko vamzdžius, cementinius ritinius, kitą įrangą, samdė darbus atlikusią bendrovę. Buvo nuklota daugiau kaip 2 km vandentiekio ir kanalizacijos tinklų.

„Dabar „Aukštaitijos vandenys“ naudojasi mūsų įrengtais tinklais, kraunasi sau didžiulį pelną, o mums jokių lengvatų nedavė, tik skaitiklius visiems pastatė“, – piktinosi Bronislovas.

Anot pašnekovo, kai žmonės atsisakė telefonų, tuometis „Lietuvos telekomas“ atsiskaitė su visais, priklausomai, kiek kas buvo investavęs, – po 1200-1400 litų.

„Tinklus jau praplėtė tolyn į Vaivadus, kadangi prisijungė daug namų, kanalizacijoje padidėjo spaudimas, kai kuriuose namuose fekalijomis užpilami rūsiai, iš jų sklinda baisi smarvė. Vandentiekyje, atvirkščiai, spaudimas sumažėjo ir vanduo iš čiaupų bėga silpniau, ypač vasarą“, – problemas dėstė Bronislovas.

Pasak panevėžiečio, žmonės nesutiko, kad, pasinaudojusi jų pinigais nuklotais vamzdynais, „Aukštaitijos vandenų“ bendrovė tinklus plėstų toliau.

Tačiau kažkas iš bendrovės atstovų žmonėms esą pagrasinęs, jei nebus leista prisijungti, tada jiems bus nutrauktas vandens tiekimas bei neleidžiama naudotis tinklais.

„Aukštaitijos vandenų“ įmonės gamybos ir technikos skyriaus viršininkas R.Savickas tikino, kad vandentiekio ir nuotekų valymo tinklai Vilktupio bei Samanynės gatvėse nėra įtraukti į bendrovės balansą, tačiau jais įmonė naudojasi pagal jau minėtas sovietinių laikų taisykles.

Pasak R.Savicko, vandentiekio ir nuotekų valymo tinklai šiose gatvėse, kaip ir daugelyje kitų miesto vietų, neturi šeimininko, nes juos savo lėšomis nutiesę gyventojai neužregistravo Registrų centre.

Vyriausybė dar prieš ketverius metus patvirtino geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašą, tačiau esą būtina, kad žmonės tinklus užregistruotų Registrų centre.

Neva tik tada „Aukštaitijos vandenys“ galėtų kreiptis į pagrindinę savo akcininkę miesto savivaldybę, kad ši išpirktų tinklus iš žmonių.

„Jeigu aš pasistatyčiau namą ir jo neužregistruočiau Registrų centre, po mano mirties vaikai negalėtų namo paveldėti. Tas pat ir šiuo atveju – reikia, kad žmonės užregistruotų tinklus, tada būtų galima pasirašyti panaudos sutartį ar kalbėti apie išpirkas ar kompensacijas.

Dabar tam nėra jokio pagrindo, žmonės patys nepadaro, ką turėtų padaryti, o paskui visiems skundžiasi“, – dėstė R.Savickas.

R.Savickas teigė, kad bendrovė yra pasirašiusi vos kelias panaudos sutartis. Esą dauguma žmonių bei įmonių nenori registruoti savo lėšomis nutiestų tinklų, nes tada jie patys turėtų šiuos tinklus ir tvarkyti.

„Mieste yra daug tokių tinklų, mes norėtume juos perimti, tačiau negalime to padaryti, nes nėra nei dokumentų, nei šeimininkų.

Turbūt tuo metu žmonėms kažkas buvo pažadėta, tačiau garantuoju, kad „Aukštaitijos vandenys“ tikrai neieškojo kažkokios naudos ir niekas nenorėjo žmonių apgaudinėti, tiesiog viskas buvo daroma pagal tada galiojusius įstatymus“, – teisinosi R.Savickas.

Pernai spalio mėnesį 85-ojo kvartalo gyventojai raštu kreipėsi į pagrindinę „Aukštaitijos vandenų“ akcininkę miesto savivaldybę su prašymu išasfaltuoti Vilktupio bei Samanynės gatves.

Nesulaukę pinigų už savo lėšomis nutiestus vandentiekio ir nuotekų tinklus, žmonės tikėjosi bent jau tokiu būdu gauti kompensaciją.

Atsakyme rašoma, kad šiuo metu Europos Sąjungos fondų lėšomis vykdomas žvyruotų gatvių asfaltavimo projektas, į jį Vilktupio ir Samanynės gatvės nebuvo atrinktos.

„Jeigu miesto valdžia neis į kompromisą, pagal mūsų turimą vandentiekio ir kanalizacijos tinklų įrengimo projektą padarysime sąmatą ir pateiksime ieškinį teismui“, – sakė Bronislovas.