Jurbarkiečiams šokas: kiaulių ferma „Dainiai“ plėsis

Atstatys tris tvartus

Žinia, kad vos už 8 km nuo miesto esančias Gedžių kaimo fermas nupirko UAB „Dainiai“, Jurbarką apskriejo dar ankstyvą rudenį – nors daugelis ir netikėjo, kad dėl smarvės nuolat linksniuojama įmonė ryšis plėtrai, dabar jau aišku, kad „Dainiai“ trauktis neketina. Vėliausiai po dvejų metų Gedžių fermose UAB „Dainiai“ planuoja įrengti antrą didelį kiaulių auginimo kompleksą ir jau pristatė visuomenei būsimos gamybinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

Šį dokumentą rengę UAB „Alvinta“ atstovai papasakojo susirinkusiems seniūnijos ir aplinkinių kaimų gyventojams, kad atstatytuose ir rekonstruotuose pastatuose per metus ketinama užauginti 11900 kiaulių.

Į Gedžių kaimą, esantį vos keli kilometrai nuo bendrovės, bus vežami 12 kg paršeliai. Buvusioje kolūkio kiaulidėje vienu metu planuojama auginti 2500 paršelių. Paaugusios iki 30 kg kiaulės bus pervaromos į rekonstruotą karvidę ir penimos iki 110 kg. Karvidėje vienu metu planuojama penėti 2520 kiaulių. Rekonstruotos daržinės patalpos taip pat pavirs kiaulide, kurioje vienu metu bus penima dar 1680 kiaulių.

Taigi vienu metu Gedžių fermose augs 6700 riestasnukių. Per metus jos turėtų „pagaminti“ apie 12500 kub. m mėšlo. Skystam mėšlui laikyti „Dainiai“ planuoja Gedžiuose statyti du dengtus rezervuarus, kurių kiekviename tilps po 4200 kub. m srutų. Teigiama, kad į juos tilps per aštuonis mėnesius sukauptos srutos. Skystas mėšlas bus naudojamas įmonės ir ūkininkų laukams tręšti. Srutoms išlaistyti „Dainiams“ reikės dar 267 ha žemės.

Maždaug už 600 metrų nuo fermų teka Antvardės upelis. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje teigiama, kad dėl kiaulių auginimo poveikio Antvardei nebus, nes susidarančios nuotekos į ją nebus leidžiamos.

Kaip ir pagrindinėse „Dainių“ fermose, Gedžių tvartus ketinama vėdinti ištraukiamaisiais ventiliatoriais per šachtas virš stogo. Nors ataskaitoje teigiama, kad visuomenės sveikatai „Dainių“ ūkinė veikla poveikio nedarys, pripažįstama, kad erzinančius kvapus skleis iš mėšlo išsiskiriantis amoniakas.

Vienintelė numatoma naujovė – amoniakui sugerti naudoti absorbuojančias medžiagas. Poveikio aplinkai rengėjai pripažįsta, kad vasarą Jurbarko apylinkėse vyrauja šiaurės vakarų vėjai, tačiau nutyli, kad tokie vėjai smarvę neš ne kur kitur, o miesto link. Nerimą kelia ir tai, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą visuomenei pristatęs medicinos mokslų daktaras Vaidevutis Mickis neužtikrino, jog įmonė privalės naudoti azoto molekules surišančias medžiagas.

- Tai techninio projekto problemos, o ne poveikio aplinkai vertintojų rūpestis, - tvirtino mokslininkas vieninteliam savo oponentui – Jurbarko rajono verslininkų organizacijos pirmininkui Gintariui Stoškui.

Įdomiausia tai, kad dr. V.Mickis įsitikinęs, jog aplinką teršia ne didelės fermos, kuriose vienu metu auga 24 tūkst. kiaulių, o smulkūs ūkininkai, gyvulius laikantys mažuose tvarteliuose ir nesilaikantys reikalavimų. Gaila, kad mokslininkas nesuskaičiavo, kiek mažų tvartelių reikėtų pristatyti aplink Jurbarką, kad į juos sutilptų visos „Dainiuose“ auginamos kiaulės...

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos aptarime dalyvavęs Jurbarko rajono verslininkų organizacijos pirmininkas G.Stoškus „Ūkininko patarėjui“ patvirtino, kad yra labai svarbių priežasčių nerimauti dėl suplanuotos UAB „Dainiai“ plėtros.

G.Stoškus mano, jog bendrovės vadovai turėjo informuoti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengėjus, kad veikiančios fermos skleidžia nustatytas normas viršijančią taršą. Rugpjūčio mėnesį Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atlikti oro taršos tyrimai parodė, kad gyvenamosios aplinkos ore ir skystu mėšlu laistomuose laukuose, kurie yra už įmonės sanitarinės zonos ribų, smarkiai viršijama amoniako koncentracija – kai kuriose vietose net iki 83 kartų.

Vasario 1 d. vandens mėginius iš Mituvos upės, pratekančios pro kiaulių kompleksą, paėmė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros docentas dr. J. Jankauskas. Cheminės analizės rezultatai parodė, kad upės vandenyje yra organinių medžiagų – geležies, amonio, mangano ir nitritų. Nemažos amonio ir nitritų koncentracijos rodo, kad vanduo šiuo metu yra teršiamas (pavyzdžiui, į upę patenka prastai išvalytos srutos).

Vasario 22 d. Seimo kontrolierius konstatavo, kad dėl UAB „Dainiai“ vykdomos kiaulių auginimo veiklos galimai yra iškilęs pavojus aplinkai ir gyventojų sveikatai bei pasiūlė aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrams atlikti pakartotinius gyvenamosios aplinkos tyrimus, o, nustačius oro taršos viršijimą, skubiai imtis priemonių problemai spręsti.

Rajono verslininkų organizacijos nariai nerimauja, kad padidėjęs rajono gyventojų sergamumas kvėpavimo takų ligomis yra ne kas kita, kaip „Dainių“ vykdomos kiaulių auginimo veiklos ir jos sukeltos oro taršos pasekmė. Verslininkai reikalauja, kad ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertintojai atliktų ne tik amoniako, bet ir sieros vandenilio, metano, merkaptanų, anglies monoksidų ir azoto poveikio gyventojų sveikatai skaičiavimus ir nustatytų konkrečias technines priemones teršalams surinkti.

Ataskaitos rengėjams G.Stoškus įteikė Jurbarko rajono verslininkų organizacijos raštą, reikalaujantį pataisyti ir papildyti UAB „Dainiai“ planuojamos gamybinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentą.

Nors į ataskaitos svarstymą buvo atvykęs naujasis savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas ir administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Kazėnas, atsakingas už ekologiją, susirinkusieji jų nuomonės apie „Dainių“ planus taip ir neišgirdo. P.Kazėnas bandė išsiaiškinti tik tai, ką pats geriausiai turėtų žinoti – kiek „Dainiai“ sumoka mokesčių už aplinkos taršą ir ar tie mokesčiai kompensuoja visuomenės patiriamą diskomfortą. Iš to galima suprasti, kad savivaldybei UAB „Dainiai“ suplanuota plėtra nerūpi.

Tokia rajono vadovų pozicija leido UAB „Dainiai“ direktoriui Kasparui Jurevičiui į miltus sumalti miesto verslininkus. Įspėjęs, kad kiaulės Lietuvoje netrukus visai išnyks, jis pareiškė, jog kritikams niekas netruko pirkti fermų, statyti filtrų ir uždirbti milijonų.

- O prie „Dainių“ nekiškite nagų – mes dirbame ir dirbsime, Gedžių fermas padarysime dar gražesnes ir geresnes nei Dainiuose, - tikino K.Jurevičius.

Į būsimai plėtrai svarbaus dokumento svarstymą susirinko didelė dalis UAB „Dainiai“ darbuotojų, todėl ir jie visomis jėgomis gynė savo darbdavius. Pirmoji pasmerkti kovą prieš „Dainių“ skleidžiamą taršą pradėjusius verslininkus ryžosi Dainių kaimo seniūnaitė Stasė Dulkienė.

- Suskaičiuokime gerus dalykus: tiek žmonių „Dainiuose“ dirba, valgome gerą, lietuvišką mėsą, valo „Dainiai“ kelius, sumoka milijonus į rajono biudžetą. Pamanykite, smirdi – kas čia baisaus, nė vienas nuo kiaulės šūdo dar nenumirė, - aiškino S.Dulkienė.

K.Jurevičiaus energingai paraginti, turėjo pasisakyti ir Gedžių bei Girdžių ūkininkai. Eimučiui Baužai buvo liepta patvirtinti, kad ekologinį ūkį galima tręšti mėšlu. Kad blogi kvapai kaime nieko nereiškia, tvirtino ir netoli Girdžių ūkininkaujantis Algimantas Liorencas, dar visai neseniai kartu su K.Jurevičiumi viename sąraše pretendavęs į savivaldybės tarybą. K.Jurevičiui reikalaujant, Girdžių bendruomenės tarybos sekretorė Inga Andriulaitienė turėjo paaiškinti, kaip atsirado „Dainių“ kiaulidžių plėtrai prieštaraujantis Girdžių bendruomenės raštas.

I.Andriulaitienė tikino, kad tas raštas „nebuvo nei protokoluotas, nei balsuotas – tiesiog nesklandžiai padarytas, nes seniūnas sakė, kad atvažiavo G. Stoškus ir reikėjo skubiai pasirašyti“. Tiesa, tuoj po susirinkimo I.Andriulaitienė viešai išplatino pranešimą, kad netiksliai suformulavo mintį, ir atsiprašė Girdžių seniūno Dariaus Juodaičio.

Nors Jurbarke su kiaulidžių skleidžiama smarve kovojama jau nuo 2006-ųjų, niekas niekada nėra pasakęs, kad „Dainius“ reikėtų uždaryti ar kaip kitaip apriboti kiaulių auginimo verslą. Didžiulėje įmonėje dirba apie 150 žmonių, jie gauna toli gražu ne minimalius atlyginimus – o tai nedarbo ir socialinių problemų kamuojamame mieste yra labai svarbu.

Tačiau prieš keletą metų į bendrovėje surengtą seminarą atvykęs buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas pripažino, kad įmonės vadovai nebendradarbiauja su bendruomene ir nekompensuoja jai daromos žalos. Nuo to laiko „Dainiuose“ niekas nepasikeitė – jei įmonė ir ieško būdų nuo tvartų ir srutomis laistomų laukų sklindančiai smarvei sumažinti, gyventojų apie tai neinformuoja.

Gal kaip tik dėl to pernai dėl „Dainių“ skleidžiamos taršos į savivaldybę kreipęsi jurbarkiečiai surinko bene 2 tūkst. gyventojų parašų. Tik ir šis kreipimasis liko be atsako.

Kodėl – suprasti nesunku. UAB „Dainiai“ akcininkas ir vadovas K. Jurevičius buvo ir tebėra savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos narys, nuo jo priklauso, kaip tvirtai stovi rajono mero ir administracijos direktoriaus kėdės. Todėl net ir kilus visuomenės pasipiktinimui nė vienas nenori kirsti šakos, ant kurios pats sėdi.