Žinia, vienoje Vilniuje bažnyčioje yra pagerbiamas gailestingojo Jėzaus atvaizdas, nutapytas pagal sesers Faustina Kovalskos patirtą ir nupasakotą regėjimą. Šioje bažnyčioje jau kelinti metai formuojasi ir vilnietiškas Dievo gailestingumo kultas. Koks jis turėtų būti? Itin svarbu, ypač gražių dalykų pradžioje, nenuslysti paviršiumi ir nepasėti “gailestingumo” į seklią, žmogišku lėkštumu ir jausmingu entuziazmu trešiamą dirvą. Deo adjuvante, irkimės į gelmę.
Romos tradicinėje liturgijoje antrą sekmadienį po Velykų susitinkame su Gerojo ganytoju asmeniu. Šiandien prisikėlęs Viešpats Jo Prisikėlimo malonę išgyvenančioms sieloms taria: “Aš esu gerasis ganytojas, aleliuja; ir pažįstu savąsias avis, ir pažįsta mane manosios, aleliuja“ (Komunijos giesmė).
Bažnyčios liturginiame laike išgyventa antra Prisikėlimo savaitė tvirtina mumyse Prisikėlusiojo patirtį. Būtent tvirtina: „Dieve, mano Dieve, nuo aušros būdrauju, į tave stiebdamasis; ir tavo vardą tardamas, iškelsiu savo rankas, aleliuja“ (Aukojimo giesmė). Prisikėlusiojo Dvasia apsigyvena mūsų širdyse. Jis pats joje tvirtinasi, ir aš pats maldoje būdraudamas ten Jį teigiu, išpažįstu ir myliu. Pagaliau, nevalia užsimiršti, tamsa vis dar siaučia ir mūsų širdyse. Pasikartojančios nuodėmės primena mums apie būtinybę nepaliaujamai Dievo, mano Dievo, širdyje ieškoti.
Viešpats prisikėlė. Džiūgaujame viltimi. Prisikėlusiojo gyvastis skleidžiasi mumyse, bet tuo pačiu pralaimėjusiojo šėtono mirtis niršta ir savo čiuptuvais tempia su pasauliu vis dar sutapusias sielas į niekybės pragarmę. Šį Gerojo ganytojo sekmadienį meldžiame:
„Dieve, kuris savo Sūnaus nusižeminimu nupuolantį pasaulį pakėlei, suteik savo tikintiesiems amžinąjį džiaugsmą, kad tuos, kuriuos išplėšei iš amžinosios mirties nasrų, įgalintum skleistis amžinaisiais džiaugsmais. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavąjį Sūnų, kuris su Tavimi gyvena ir viešpatauja vienybėje su Dievu Šventąja Dvasia per amžių amžius. Amen.“ (Kolektos malda)
Ir nevalia pamiršti, kad Išganytojas visada mums kalba tik esamuoju laiku. „Už avis aš guldau savo gyvybę“ (iš šio sekmadienio Evangelijos pagal Joną skaitinio). Tai reiškia, kad Jo sudabartinamos Aukos gyvastis nuolat teka į išganymo trokštančias sielas. Sielos teturi pasitikėti savo Geruoju ganytoju ir Jo Auka. Išganymas ir yra nuolatinis Dievo gyvasties dovanojimo mums aktas. O šios gyvasties dovanojimo patirtį mes ir pavadiname gailestingumu. Gailestingumas yra Dievo meilės įvykis: iš Jo perdurto šono amžinai į tikinčiųjų sielas tekantis Kraujas ir Vanduo.
“Dievo gailestingumo pilna yra žemė, aleliuja; Dievo žodžiu yra įtvirtinti dangūs, aleliuja, aleliuja” (Įžangos giesmė, II sekmadienies po Velykų).
Iš čia plaukia ir kita akivaizdi mintis: Dievo gailestingumas nevyksta mūsų sielose be mūsų visiško pasitikėjimo. Neapsigaukime. Sunkiausia yra mums patiems pasitikėti Dievu. Nes pasitikėjimas reiškia visa savo žmogiškąja būtimi atsiduoti Dievui. Sunku, nes norime tenkintis pasaulio teikiamomis maloniomis patirtimis ir, todėl, spėriai išsižadame Dievo gyvasties.
O dabar atminkime Jėzaus maldą, kurią Jis regėjime atskleidė seseriai Faustinai:
“Šaukis mano gailestingumo nusidėjėliams, aš trokštu juos išgelbėti. Kai tu atgailaudama ir tikėdama kalbėsi šią maldą už nusidėjėlį, aš jam suteiksiu atsivertimo malonę. Štai toji malda: „O Kraujau ir Vandenie, kurs ištryškai iš Jėzaus Širdies kaip gailestingumo mums versmė, pasitikiu Tavimi“.
Viešpats kviečia radikaliu pasitikėjimu atsiverti Jam, ir tik tuomet Jo Gyvastis įgyvendins mumyse visą likusį išganomąjį darbą.
Būtent todėl seseriai Faustinai apsireiškęs Išganytojas prisakė, kad po Jo atvaizdu būtų užrašas: „Jėzau, pasitikiu Tavimi“.
Dievo gailestingumas yra Jo gyvasties įvykio mumyse aktas. Įvykio, kuris yra išganymo – Aukos ir Prisikėlimo sudabartinimo – dovana.
Duok, Dieve, kad Vilnius ir visa Lietuva taptų Dievo gyvasties įvykiu.
Maloniai kviečiame dalyvauti dešimtoje ir jubiliejinėje Bažnyčios tradicijos ir grigališkojo choralo studijų savaitėje „Ad Fontes“ Kražiuose liepos 31d. – rugpjūčio 7 dienomis. Daugiau informacijos: www.arche.lt, arba https://adfontes2011.blogspot.com .