Pasak A. Stancikienės, už tai, kad Valdovų rūmai, Premjero
žodžiais tariant, virsta korupcijos simboliu, labiausiai atsakinga
yra Pilių direkcija. Parlamentarės teigimu, ši direkcija per visą
Valdovų rūmų statybą negynė valstybės intereso, bet elgėsi taip,
lyg būtų rangovo - bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ lobistė:
nuolat reikalavo papildomų šimtų milijonų iš valstybės, viešai
apgaulingai tikindama, kad nauja pinigų injekcija leis iki tam
tikro, jokiais detaliais skaičiavimais nepagrįsto, termino pabaigti
Valdovų rūmų statybą.
Savo išvadą Seimo narė grindžia šiais argumentais: 2000 m.
Vilniaus pilių direkcija surengė konkursą, kuriuo buvo šiurkščiai
pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, kad būtent „Panevėžio statybos
trestas“ laimėtų šį ypatingą valstybės užsakymą.
„Vilniaus pilių direkcija, nors ir matydama, kad statybų darbai
nuo pradinės sutarties išaugo net tris kartus, kad rangovas su
darbais beviltiškai atsilieka nuo sutartyje numatytos atstatymo
darbų baigimo datos - 2009 m. I pusmečio, nesiėmė jokių esminių
sprendimų susidariusiai padėčiai keisti“, - sako A. Stancikienė.
Jos pastebėjimais, net ir šiandien Vilniaus pilių direkcija,
užuot išsireikalavusi iš rangovo pagal sutartį priklausančius
delspinigius (A. Stancikienės duomenimis, jų susikaupė per 20 mln.
litų), ir toliau tuo pačiu stiliumi advokatauja rangovui dėl
paaiškėjusio statybų broko, beviltiškai uždelstų terminų ir kitų
bėdų, kaltindama sumažintą finansavimą statyboms, bet tik ne
rangovą.
A.Stancikienė atkreipia dėmesį, jog ir Generalinė prokuratūra
konstatavo, kad delspinigių išsireikalavimas yra užsakovės -
Vilniaus pilių direkcijos reikalas, tačiau direkcija jokių
pretenzijų dėl delspinigių nekelia, tad ir Generalinė prokuratūra
tokiu atveju negali apginti viešojo intereso.
Pasak A.Stancikienės, Vilniaus pilių direkcija, kaip oficiali
užsakovė, atsakinga už sutarties sąlygų vykdymą, taip pat turėjo
prižiūrėti ir statybos darbų kokybę.
„Šiandien, dar neatidavus pastato eksploatacijai, matome, kuo
baigėsi Vilniaus pilių direkcijos priežiūra: neaptinkuotame mūre
matomas neperrištas mūras, bet kada galintis pasibaigti plytų
byrėjimu iš tokių sienų, šlampantis fasado tinkas, galintis
pasibaigti tinko byrėjimu, ir kitas išryškėjęs brokas niekuo nėra
susijęs su pastato eksploatacija, kaip viešai teigia Vilniaus pilių
direkcija, kadangi yra pastebimas fasadinėse arba konstruktyvinėse
pastato dalyse. Kaip blogo darbų organizavimo pavyzdį galima
pažymėti ir faktą, kad yra neužtikrinama Valdovų rūmų autentiškų
liekanų apsauga, iki šiol dalis autentiškų mūrų yra nekonservuotų
ar iš dalies konservuotų, nors Valdovų rūmų atstatymas buvo
grindžiamas būtent būtinybe išsaugoti paminklines autentiškas
buvusių rūmų rūsių dalis“, - sako A. Stancikienė.
Jos pastebėjimais, Vilniaus pilių direkcijos vadovas Vytautas
Povilaitis, bandydamas teisinti akivaizdų statybos broką,
žiniasklaidoje pareiškė neįtikėtiną dalyką - esą šiuo metu baigta
statyti apie 53 proc. rūmų, tačiau jokie dokumentai, kuriais šie
darbai būtų buvę priimti, nebuvo pasirašyti.
„Po tokių Vilniaus pilių direkcijos pareiškimų kyla pagrįsti
klausimai: kaip be atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų išvis
galėjo būti apmokama už atliktus darbus ir ar tai nėra grubus
teisės aktų pažeidimas bei neleistinas valstybės lėšų panaudojimas?
O jei tokie perdavimo-priėmimo aktai vis dėlto yra, tada tam tikri
darbai, už kuriuos, kaip už atliktus, jau apmokėta pagal atliktų
darbų priėmimo-perdavimo aktus, jau yra laikytini kaip brokas ir už
šį broką atsakingi tiek rangovas, tiek užsakovas, dėjęs savo
parašus ant atliktų darbų aktų, nepatikrinus darbų kokybės. Žodžiu,
bet kuriuo atveju toks atliktų darbų priėmimas ar nepriėmimas yra
susijęs arba su teisės aktų pažeidimu, arba netinkamu savo darbų
atlikimu ir už tai atsakinga Vilniaus pilių direkcija“, - mano A.
Stancikienė.
Atsižvelgiant į tai, kad šie darbai yra vykdomi už milžiniškas
valstybės lėšas, jai kyla dar vienas klausimas: kas Kultūros
ministerijoje prižiūri Vilniaus pilių direkcijos veiklą ir kas gali
atsakyti į klausimus dėl delspinigių išsireikalavimo, dėl broko
arba dėl apmokėjimo be atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų?
Pasak Seimo narės A. Stancikienės, visa šių faktų visuma
leidžia teigti, kad nuo pat Valdovų rūmų statybų pradžios šiose
statybose niekas neatstovavo ir dabar neatstovauja valstybės
interesui, nes Vilniaus pilių direkcija, nepaisant besikeičiančių
vadovų, elgiasi taip, lyg būtų rangovų atstovas.
Parlamentarės nuomone, Vilniaus pilių direkcija, kaip laikina
įstaiga, nėra suinteresuota greitai ir kokybiškai pabaigti šios
statybos.
A.Stancikienė, atsižvelgdama į aplaidžią, o gal net
nusikalstamą, Vilniaus pilių direkcijos veiklą bei į tai, kad
Valdovų rūmų administravimui 2009 m. Vyriausybės nutarimu buvo
sukurta nauja biudžetinė įstaiga - Nacionalinis muziejus Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai, taip pat taupant
valstybės administravimo lėšas, prašo pakeisti Vyriausybės padarytą
klaidą ir panaikinti Vilniaus pilių direkciją, o jos funkcijas
perduoti tiesiogiai Kultūros ministerijai.