Ar sniegas gegužę – pasaulinio klimato atšilimo pranašas? Apie tai – pokalbis su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktore Vida Auguliene.
– Mokslininkai trimituoja apie globalinio klimato atšilimo pavojų. Bet ar sniego lavinos gegužės pradžioje nerodo globalaus atšalimo?
– Tai nėra anomalija. Žinoma, tai retas reiškinys. Per maždaug 240 metų klimato stebėjimų Lietuvoje laikotarpį tokios gausios ir gerą pusdienį išsilaikiusios šlapdribos gegužės pradžioje nesame užfiksavę. Laukuvoje esanti mūsų stotis užfiksavo 5 centimetrų sniego dangą.
– Ar nėra keista, kad vienur šviečia saulė, o šalia sninga?
– Tai nėra anomalija. Pavasarį, keičiantis atmosferos procesams, tai vienur, tai kitur neretai iškrinta šlapdriba. Vis dėlto tokį staigų klimato pasikeitimą galima vadinti ekstremaliu.
– Ar ekstremaliems orų pokyčiams turi įtakos globalūs klimato kaitos procesai?
– Per 240 stebėjimo metų laikotarpį vidutinė daugiametė temperatūra šalyje pakilo daugiau nei puse laipsnio. 2001–2010 metais oro temperatūra mūsų šalyje buvo 1,1 laipsnio aukštesnė už klimato normą.
– Tačiau pastaraisiais metais žiemos buvo šaltos.
– Praėjusi žiema buvo labai šalta. Bet vidutinė 2010 metų oro temperatūra pasaulyje buvo puse laipsnio aukštesnė nei vidutinė. Lietuvoje pernai ji buvo artima normai – vidurkį viršijo vos 0,1 laipsnio. Mat žiema buvo šalta, o vasara – labai karšta.
Ekstremalūs meteorologiniai ir hidrologiniai reiškiniai tampa dažnesni, ir tai siejame su klimato kaitos procesais. Gal net labiau pastebimas ne šių ekstremalių reiškinių dažnėjimas, o jų intensyvumo augimas. Kitaip sakant, jei iškrinta šlapdriba, tai ji labai gausi, jei užeina karščiai, saulė tiesiog svilina.
Pernai Varėną užklupo smarkus škvalas. Liepą ir rugpjūtį buvo net 47 dienos, kai Lietuvoje griaudėjo perkūnija. Stebėjimai rodo, kad perkūnija mūsų šalyje pasitaikydavo ne daugiau kaip 45 dienas per metus. Tai siejama su klimato atšilimu.
– Tačiau paskelbta ir įtarimų, kad klimato atšilimu pasaulį gąsdinantys mokslininkai klastoja faktus, norėdami pagrįsti savo teorijas.
– Mūsų tarnyba taip pat teikia duomenis Didžiosios Britanijos klimato tyrimų centrui, kurio veikla buvo sukėlusi įtarimų. Kilus skandalui paprašiau pranešti, kaip buvo naudojama mūsų informacija klimato kaitos ataskaitoje. Patikrinę įsitikinome, kad bent mūsų tarnybos duomenys nebuvo iškraipyti.
Žinoma, dar nėra tvirtai įrodyta, kad klimatas keičiasi tik dėl žmogaus veiklos. Tačiau nekelia abejonių, kad pramonė, transportas, augantis vartojimas daro įtaką klimatui.
– Ar Lietuvai gresia tvanas tirpstant ledynams?
– Lietuvos klimato atšilimas stipriai mūsų šalies nepaveiktų. Jei kiek atšils, nebus sunku prisitaikyti. Jokių katastrofų tai nesukeltų. Mums būtų lengviau nei žmonėms, jau dabar gyvenantiems ekstremaliomis gamtinėmis sąlygomis – pavyzdžiui, kur yra dykumos ir labai karšta.
Tirpstantys ledynai didelės grėsmės mums taip pat nekelia. Ištirpę vandenynų ledynai vandens lygio nepakelia, nes ledas užima tą pačią vietą.
Žemyne, pavyzdžiui, Antarktidoje arba Grenlandijoje, tirpstantys ledynai kelia vandens lygį. Tai pavojingiausia saloms.
Tirpstantys ledynai sukelia ir dažnesnes liūtis. Bet Lietuvai didelės žalos nebūtų. Netgi pesimistinio scenarijaus atveju, specialistų nuomone, pakilęs vanduo daugiau nei pusę metro mūsų pakrančių neapsemtų. Todėl kartais sakome, kad Lietuva yra Dievo užantyje.
– Vadinasi, lietuviai gali ramiai gyventi savo žemėje?
– Žmonėms aktualiau tai, kas bus artimiausiu metu. Todėl įsigijome ir Laukuvoje jau veikia meteorologinis radaras, kuris padės iš anksto numatyti tokius reiškinius kaip šlapdriba, perkūnija.
Dabar diegiame žaibų numatymo sistemą. Tai ypač svarbu aviacijai, energetikams. Keturis kartus per parą atnaujiname skaitmenines orų prognozes. Plėtojame informacinę išankstinio perspėjimo apie pavojingus meteorologinius reiškinius sistemą.