Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įvertinusi tokį
projektą, konstatavo, kad įstatymas galėtų pažeisti
lygiateisiškumo principą, be to, šiuo metu valstybė turi ribotas
finansines galimybes prisiimti papildomus įsipareigojimus.
Pagal 1941 metų sausio 10 dienos Sovietų Sąjungos ir Vokietijos
susitarimą dėl gyventojų mainų iš Vokietijos okupuoto Lenkijos
Suvalkų krašto lietuviai ir kitų tautybių gyventojai buvo
prievarta perkelti į sovietų okupuotos Lietuvos teritoriją.
Skaičiuojama, kad priverstinai iškeldinta daugiau kaip 14 tūkst.
Suvalkų krašto gyventojų. Didelė dalis perkeltų lietuvių vėliau
nebegrįžo į turėtus namus Lenkijoje. Maskvoje pasirašytu
susitarimu numatyta Vokietijos piliečius bei vokiečių tautybės
asmenis perkelti iš sovietų okupuotos Lietuvos į Vokietiją.
Seime šiuo metu svarstomoms pataisoms Vyriausybės išvadą
parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigia, kad
nukentėjusiais pripažinus perkeltų asmenų vaikus jie būtų
išskiriami iš kitų nukentėjusiųjų asmenų vaikų, kuriems
nesuteiktas nukentėjusiojo asmens statusas ir kurie neturi teisės
gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją bei kitas
lengvatas ir valstybės paramą, rato.
„Tai galimai pažeistų lygiateisiškumo principą ir keltų
didesnę socialinę įtampą. Konstitucinis asmenų lygybės
įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir
pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai“, - teigiama išvados
projekte, kurį ministrų kabinetas turėtų svarstyti trečiadienį.
Pasak SADM, priėmus įstatymo projektą, Lietuvos gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, dėl nuo
okupacijų nukentėjusio asmens – perkeltojo teisinio statuso
pripažinimo papildomai kreiptųsi maždaug 400 asmenų, gimusių
Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos šeimose, kurios buvo
atkeltos į Lietuvą pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės
Vokietijos susitarimą. Visi šie asmenys yra pensinio amžiaus,
todėl, gavę nuo okupacijų nukentėjusio asmens – perkeltojo
pažymėjimus jie pretenduotų į nukentėjusiųjų asmenų
valstybines pensijas. Šioms pensijoms mokėti papildomai kasmet iš
Lietuvos valstybės biudžeto prireiktų apie 1 mln. litų.
„Esant ribotoms valstybės finansinėms galimybėms būtų
nepagrįsta artimiausiais metais prisiimti papildomus finansinius
įsipareigojimus“, - teigiama projekte.
Ministerija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvoje galiojančius
įstatymus, subjektų, turinčių teisę gauti nukentėjusiųjų
asmenų valstybines pensijas, sąrašas yra platus. Taip pat
pažymima, kad karo ir pokario metais okupacinių režimų padarytos
žalos atlyginimas Lietuvos gyventojams turėtų būti sprendžiamas
kompleksiškai ir tik įvertinus šalies finansines galimybes bei
ūkio plėtros makroekonomines prognozes, bet ne nustatant skirtingą
nuo okupacijų nukentėjusiųjų asmenų grupių vaikų teisinį
reguliavimą.