Antikonstitucinėmis taip pat pripažintos įstatymų nuostatos,
numačiusios, kad išsikėlusių kandidatų jungtinis sąrašas gali
gauti savivaldybės tarybos narių mandatų tik tuo atveju, jeigu už
jį balsavo ne mažiau kaip 6 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų,
o politinės partijos kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant
mandatus, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 4 proc. dalyvavusių
rinkėjų.
Nutarime pažymėta, kad pagal Konstituciją įstatymu
reguliuojant rinkimų santykius turi būti užtikrinta lygi visų
rinkėjų teisė rinkti ir būti renkamam. „Negali būti ignoruojami
esminiai rinkimų dalyvių skirtumai ir įtvirtintas vienodas rinkimų
slenkstis iš esmės skirtingiems pasyviąją rinkimų teisę
įgyvendinantiems subjektams, taip pat negali būti nustatytas
skirtingas rinkimų slenkstis iš esmės vienodiems pasyviąją
rinkimų teisę į savivaldybės tarybos narius įgyvendinantiems
subjektams“, - pažymi KT.
Be to, pagrindiniam šalies įstatymui prieštaraujančia
pripažinta šiuo metu egzistuojanti tvarka, kad kandidatų sąrašais
dėl mandatų varžosi su pavieniais asmenimis pagal mandatų
skirstymo kvotą, apskaičiuojamą pagal rinkėjų balsus, paduotus ne
tik už šiuos kandidatų sąrašus, bet už visus išsikėlusius
kandidatus.
Nutarime taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad išsikėlusių
kandidatų jungtiniai sąrašai pagal juos sudarančius subjektus yra
artimesni vienos partijos sudaromam kandidatų sąrašui, o ne
partijų jungtiniam kandidatų sąrašui, kurį sudaro kelios
partijos, sujungdamos savo kandidatų sąrašus.
Tačiau KT pabrėžė, jog „nėra teisinio pagrindo konstatuoti,
kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme įtvirtinta savivaldybių
tarybų rinkimų sistema iš esmės neleidžia demokratiškai sudaryti
atstovaujamųjų savivaldos institucijų, įgyvendinti savivaldos
teisės, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra iš esmės paneigiama
konstitucinė vietos savivaldos samprata“.
Į KT išaiškinimo kreipėsi Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas, sprendžiantis bylas, susijusias su šiemet
vykusiais savivaldybių tarybų rinkimais.