Laisvo judėjimo Europoje reikalai Lietuvai nerūpi

Nemažai ginčų sukėlusį pasiūlymą Italijos ir Prancūzijos lyderiai pateikė dar balandžio 26 dieną.

Iš Šiaurės Afrikos plūstančių migrantų keliamos problemos pastarųjų šalių pareigūnams jau buvo spėję ištampyti nervus. Tad Italijos premjeras Silvio Berlusconi ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy greitai priėjo bendrą sutarimą - reikia reformuoti Šengeno sutartį.

Prancūzijos ir Italijos lyderių manymu, sutartis turėtų išlikti. Tačiau tam tikrais atvejais turėtų būti atnaujimama sienų kontrolė, stiprinama FRONTEX - ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros įtaka.

N.Sarkozy ir S.Berlusconi taip pat kreipėsi ir į Europos Komisiją (EK). Ši jau praėjusią savaitę pateikė savo pasiūlymus - institucijos tinklalapyje yra paviešintas gegužės 4 dienos pranešimas apie migraciją.

Dokumente EK pasiūlė įdiegti mechanizmą, kuriuo būtų leidžiama laikinai atnaujinti sienų kontrolę. Mechanizmas būtų naudojamas kaip paskutinė galimybė ir tikrai kritiškomis situacijomis.

Iš anksto žadėta, kad EK dokumentas ir Šengeno taisyklės bus aptarti per gegužės 12-ąją vyksiantį neeilinį ES teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdį.

Kai kurių šalių atstovai susitikimo net nelaukė. Vertinimais apie Europos integracijos simboliu laikomą Šengeno sutarties reformą pasidalijo Vokietijos, Maltos, Graikijos, Nyderlandų politikai.

Tačiau „Lietuvos ryto“ mėginimai sužinoti mūsų šalies poziciją ne tik buvo iš beveik bevaisiai, bet ir liudijo, kad oficialiajm Vilniui apskritai mažai žinomos Europą įaudrinusios diskusijos.

Antradienį Vidaus reikalų ministerijai pateikėme klausimą, kokia bus Lietuvos pozicija dėl Šengeno sutarties per gegužės 12-ąją vyksiantį susitikimą. „Gegužės 12 dieną įvyksiančios ES vidaus reikalų ministrų tarybos posėdyje Šengeno susitarimo pakeitimo klausimas nebus svarstomas, jis nėra įtrauktas į šio ministrų posėdžio darbotvarkę. Taip pat nėra pateikta jokių galimos Šengeno susitarimo peržiūros siūlymų / projektų“, - teigiame Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio patarėjos Ramunės Hazir atsiųstame laiške.

Bet oficialiame ES tarybos tinklalapyje pateiktoje susitikimo programoje buvo skelbiamia priešingai: „Susitikime didžiausias dėmesys bus skiriamas migracijai ir su sienomis susijusiomis problemomis“.

Tarybos atstovas spaudai Jochenas Mulleris „Lietuvos rytui“ vėliau patvirtino: „Ministrai aptarinės gegužės 4 dienos Europos Komisijos komunikatą, Šengeno zonos stiprinimą“.

Atsiribojimą nuo verdančių diskusijų dėl ES pamatines vertybes įtvirtinančios Šengeno sutarties ir netvirtą Vilniaus nusiteikimą, parodė ir kitas Vidaus reikalų ministerijos atsakymas. „Negalima komentuoti Šengeno susitarimo galimų pakeitimų, kadangi jie nėra jokia forma pateikti svarstymams. Gavusi tokių siūlymų projektus, Lietuva, juos, be abejo, įvertintų“, - antradienį į „Lietuvos ryto“ klausimą, ar planuojami Šengeno sutarties pakeitimai Lietuvai aktualūs, atsakė ministerijos atstovė.

Tuo tarpu tą pačią dieną Europos Parlamento debatuose dalyvavusi Vengrijos užsienio reikalų ministro pavaduotoja ES reikalams Eniko Gyori buvo nusiteikusi kur kas ryžtingiau. E.Gyori tikino, kad šį pusmetį Bendrijai pirmininkaujanti Vengrija saugos Šengeno sutarties pasiekimus. „Nedalyvausime jokiuose mėginimuose išardyti Šengeno sistemą. Pirmininkaujanti Vengrija priešinsis visoms priešingoms pastangoms“, - pareiškė E.Gyori.

Tačiau, panašiai, kaip ir EK parengtame dokumente, Vengrija laikosi nuomonės, kad vidinė sienų kontrolė tam tikrais atvejais gali būti laikinai atnaujinta.

Susidaro įspūdis, kad Vidaus reikalų ministerijoje manoma, kad debatai dėl sienų yra toli nuo mūsų.

Nors atnaujinti sienų kontrolę dėl nusikaltėlių iš Baltijos šalių keliamos grėsmės neseniai pasiūlė Skandinavijos šalių policijos nevyriausybinė organizacija.

Bet ir į šiuos raginimus Vidaus reikalų ministerijos atsakas buvo netikėtas. „Akivaizdu, kad Lietuvos teisėsaugininkai dirba taip, kad nusikaltėliams mūsų šalyje nebeliko erdvės. Pareigūnai puikiai pažįsta nusikaltėlius, vis dažniau juos sulaiko, tad jiems nebeliko nieko kita, kaip tik trauktis į užsienį, kur ir bausmės švelnesnės, ir įkalinimo sąlygos geresnės“, - praėjusią savaitę savo tinklapyje rašė R.Palaitis.

O „Lietuvos rytui“ vidaus reikalų ministerija šią savaitę sakė, kad nėra tikslo vertinti nevyriausybinių organizacijų pareiškimus.