Jeigu Seimas pritartų komiteto išvadai, laikrodžius rudenį
tektų pasukti paskutinį kartą. Tačiau tam sutikimą turi duoti
Briuselis.
Daugiau kaip 20 Seimo narių siūlo Vyriausybei pateikti Europos
Komisijai nuomonę dėl vasaros laiko netaikymo šalies teritorijoje.
Projekte teigiama, kad „sveikatos požiūriu Lietuvos gyventojams
palankiausia būtų gyventi laiku, atitinkančiu valstybės
geografinę padėtį ir laiko juostą“.
Tuo metu Seimo narys Algimantas Dumbrava siūlo priimti nutarimą,
kuriuo Vyriausybei būtų pasiūlyta atsisakyti sezoninio laiko,
paliekant tik vasaros. Jis sako, esą nuolatinis laiko keitimas daro
žalą gyventojų sveikatai ir dauguma jų tam nepritaria.
Vasaros laikas, laikrodį pasukant valanda į priekį, įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį. Lietuvoje vasaros laikas kasmet įvedamas nuo
2003-iųjų, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl
vasaros laiko susitarimų.
Daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė
praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji Europos
Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980
metais. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą.
Pabaigos datą - paskutinį spalio sekmadienį - nustatė 1996 metais
įsigaliojusi septintoji direktyva.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į
pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis - į antrąją laiko
juostą
