Premjeras leido suprasti, kad keistinos būtų nuostatos, kurios reglamentuoja pavardžių, įgyjamų per santuoką su užsienio šalies piliečiu, rašybą.
„Mes įvertinsime teismo sprendimą ir, be abejo, tai, ką reikia
taisyti, mes taisysime“, - žurnalistams Seime komentuodamas teismo
sprendimą sakė premjeras.
ES Teisingumo teismas ketvirtadienį nenustatė tiesioginio
pažeidimo dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja
vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis,
tačiau užsiminė, kad nacionaliniam teismui užfiksavus „rimtus
nepatogumus“ draudimas po santuokos įrašyti originalią
nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas ES pripažintų
laisvių ribojimu.
„Aš suprantu, kad kyla problemų, jei Lietuvos piliečiai, na,
dažniausiai pilietės, išteka už užsieniečių, ir tuo atveju
ištekėjus už užsieniečio ir įgyjant kitą pavardę, kaip ją
rašyti lietuviškuose dokumentuose, į tai atkreipė dėmesį
minėtas teismas“, - apie galimus pakeitimus kalbėjo premjeras.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė po ES Teisingumo teismo
paskelbimo pabrėžė, kad Lietuva jokio pažeidimo nėra padariusi.
„Iš esmės toks išaiškinimas, koks yra, dar kartą pasako, kad
šiandien Lietuva dėl savo konkrečiai piliečių nėra pažeidusi
jokių teisės aktų, - ketvirtadienį žurnalistams sakė parlamento
vadovė. - Atsakymas yra toks: jeigu aš esu Lietuvos pilietė lenkų
tautybės ar kitos tautybės, tai mano pavardė pase turėtų būti
rašoma pagal Lietuvoje galiojančią Konstituciją ir Lietuvių
kalbos įstatymą lietuviškais rašmenimis.“
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pabrėžė, kad dabar
Lietuvos teismai arba parlamentas turės įvertinti ES teismo
argumentus dėl raidžių w, q ir x rašymo.
„Teismas nepasisakė, kad vienareikšmiškai šitas tris raides
reikia įtraukti į dokumentus, tik pateikė tam tikrus
samprotavimus“, - per spaudos konferenciją sakė teisingumo
ministras.
„Galutinį sprendimą šiuo konkrečiu atveju turi priimti
Lietuvos teismai arba tai gali būti išspręsta per įstatymų
leidybą“, - kalbėjo ministras.
R.Šimašius taip pat atkreipė dėmesį, kad Liuksemburgo teismas
pasiūlė argumentus vertinti galimą pažeidimą neleidžiant rašyti
raidžių w,q ir x, bet, kalbėdamas apie diakritinius ženklus,
nurodė, jog tai yra valstybių vidaus reikalas.
Seimas pernai atmetė Vyriausybės siūlymą leisti vardus ir
pavardes rašyti originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis, nors
projektui pritarė premjeras, prezidentė ir teisingumo ministras.