„Mes nenusiraminsime, kol neatgausime savo pavardžių. Man
atrodo, kad Lietuva ir lietuviai, ir Seimo nariai supras, kad reikia
tai padaryti“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė Lietuvos lenkų
rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Seime Michalas Mackevičius.
Anot jo, nenormalu, kad dabar „tėvo buvo viena pavardė, o
sūnaus yra kita“.
„Dar prijungs Gruziją ir būsiu Mackevičiusidzė? Negali taip
būti“, - tvirtino parlamentaras.
„Mes prašysime, reikalausime. Kas yra valstybė? Valstybė esame
visi mes, piliečiai. O visi mes turime teisę, kad šitos valstybės
valdžia gerbtų mus, mokesčių mokėtojus, kurie išlaiko tą
valstybę. Jeigu žmonės nori taip ir ne kitaip, žmogus turi būti
laisvas, ir visuomenė turi būti laisva. Jeigu riboja tą laisvę,
reikia pataisyti“, - kalbėjo M.Mackevičius.
Jis neslėpė, kad jo netenkintų Seimo Švietimo, mokslo ir
kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio siūlomas
kompromisas lotyniškais rašmenis leisti rašyti su užsienio
piliečių susituokusių asmenų pavardes.
„Čia būtų pirmas žingsnis. Esu įsitikinęs, kad Lietuva
priims tai, ko nori jos piliečiai. Tik tam dar ateis laikas“, - sakė
M.Mackevičius.
Su Lietuva dėl pavardžių
rašybos besibylinėjantis Lukaszas Pawelas Wardynas ketvirtadienį sakė esąs nusivylęs Europos Sąjungos
(ES) Teisingumo Teismo požiūriu į mažumų teises, bet savo
konkrečiu atveju teigė matantis prošvaisčių.
„Esu nusivylęs, kiek tai susiję su mažumų (vardų ir
pavardžių) ir mano žmonos vardo rašyba. Europos Teisingumo
Teismas nesuprato argumentų ir iš esmės pripažino valstybės
teisę elgtis su savo piliečiais taip, kaip ji nori, kiek tai susiję
su pavardžių rašyba. Ir tai stebina“, - BNS sakė L.P.Wardynas.
„Tas pats teismas turbūt niekada nenuspręstų, kad BMW turėtų
pakeisti savo vardą išimtinai dėl Lietuvos - tai netrukdo
Konstitucijai. „Swedbank“ netrukdo Konstitucijai, bet Wardyn rašyti
negalima, nes tai trukdo Konstitucijai“, - kalbėjo šiuo metu
teisininku Europos Komisijoje dirbantis L.P.Wardyn.
Lenkijos pilietis L.P.Wardyn su žmona Lietuvos piliete Malgožata
Runevič-Vardyn siekė, kad Lietuvos institucijos gimimo liudijime
vardą ir pavardę nurodytų lenkiškais rašmenimis - kaip
„Malgorzata Runiewicz“, o santuokos liudijime - kaip „Malgorzata
Runiewicz-Wardyn“. Bylą nagrinėjęs Vilniaus teismas kreipėsi į
ES teismą, bet pastarasis pripažino, kad pavardžių rašyba yra
valstybės vidaus reikalas.
„Europos piliečių požiūriu tai didelis regresas. Tai žingsnis
atgal“, - kalbėjo L.P.Wardyn. Jis pabrėžė, kad sprendimas
nenaudingas ir mišrioms šeimoms, kur vyras ir žmona yra skirtingų
tautybių.
„Neturiu nieko prieš kalbos apsaugą, bet atrodo kaip
veidmainystė - negalima sakyti, kad saugai kalba ir tuo pat metu
leidi „Swedbank“, - kalbėjo teisininkas.
ES Teisingumo teismas ketvirtadienį nenustatė tiesioginio
pažeidimo dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja
vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis,
tačiau užsiminė, kad nacionaliniam teismui užfiksavus „rimtus
nepatogumus“ draudimas po santuokos įrašyti originalią
nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas ES pripažintų
laisvių ribojimu.
L.P.Wardyn sakė tikįs, kad tokios nuostatos jam ir žmonai
Lietuvos teismus įtikinti pakeisti santuokos liudijime pavardę, kad
ji būtų vienoda - Wardyn.
„Matau mažos šviesos tamsoje“, - sakė jis.
Ketvirtadienį Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas pareiškė, kad asmenvardžių rašymas yra valstybių vidaus reikalas. Tarptautinis teismas nenustatė tiesioginio pažeidimo dėl
Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja vardus ir pavardes
dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis, tačiau
užsiminė, kad nacionaliniam teismui užfiksavus „rimtus nepatogumus“
draudimas po santuokos įrašyti originalią nelietuvišką pavardę
gali būti įvertintas kaip ES pripažintų laisvių ribojimas.
Seimas pernai atmetė Vyriausybės siūlymą leisti vardus ir
pavardes rašyti originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis, nors
projektui pritarė premjeras, prezidentė ir teisingumo ministras.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pareiškė, kad paskelbtoje
išvadoje Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas pripažino, kad
asmenvardžių rašymas yra valstybių vidaus reikalas.
„Teismas pripažino Lietuvos pozicijos argumentus, kad
asmenvardžių rašymas yra valstybių reikalas ir automatiškai
nepažeidžia laisvo asmenų judėjimo“, - žurnalistams sakė
ministras.
R.Šimašius pakartojo, kad pats asmeniškai remia siūlymą
leisti pavardes rašyti originaliai, ir pabrėžė, kad dabar Lietuvos
teismai arba parlamentas turės įvertinti ES teismo argumentus dėl
raidžių w,q ir x rašymo.
„Teismas nepasisakė, kad vienareikšmiškai šitas tris raides
reikia įtraukti į dokumentus, tik pateikė tam tikrus
samprotavimus“, - sakė teisingumo ministras.
„Galutinį sprendimą šiuo konkrečiu atveju turi priimti
Lietuvos teismai arba tai gali būti išspręsta per įstatymų
leidybą“, - kalbėjo ministras.
Pasak teisingumo ministro, šis sprendimas neturės įtakos kai
kurių Lietuvos piliečių lenkų prašymams leisti jų pavardes
rašyti pagal lenkų, o ne lietuvių kalbos taisykles, pavyzdžiui,
naudoti raidę w.
„Nežinau, kas turėtų įvykti, kad tai galėtų turėti įtaką.
Teismas aiškiai konstatavo, kad valstybės piliečių atžvilgiu
(…). ES teisė tų dalykų nereglamentuoja ir tai yra valstybių
nacionalinis reikalas”, - sakė ministras.
R.Šimašius taip pat atkreipė dėmesį, kad Liuksemburgo teismas
pasiūlė argumentus vertinti galimą pažeidimą neleidžiant rašyti
raidžių w,q ir x, bet, kalbėdamas apie diakritinius ženklus,
nurodė, jog tai yra valstybių vidaus reikalas.
„Apginti mūsų č, ž ir kitų raidžių mes nuvažiavę į kitas
ES valstybes pagal šį sprendimą, deja, negalėsime“, - sakė
R.Šimašius.