Itin apgailėtinos giesmės sklido, aišku, iš tų frakcijų, kurios darniausiai balsavo kojomis, kad Seimas nesurinktų neliečiamybei panaikinti reikalingo 71 balso.
Pavyzdžiui, Seimo „tvarkiečių” lyderis V.Mazuronis, vienintelis dalyvavęs balsavime, aiškino, kad jo kolegos buvo labai principingi – norėję likti nešališki buvusio savo bendražygio atžvilgiu.
Tiesa, V.Mazuronis nesugebėjo paaiškinti, ką reiškia tas nešališkumas.
Tačiau tokie išvedžiojimai tiktai patvirtino įtarimus, kad demonstratyviai viešos E.Lementausko ir „tvarkiečių” skyrybos, įvykusios šiam atėjus į Seimą, greičiausiai tebuvo akių dūmimas.
Miglas pūtė ir kairiųjų vedlys A.Butkevičius, pats nedalyvavęs balsavime, – esą ir jis pats, ir nemaža dalis jo bendražygių turėjo labai svarbių reikalų partijos būstinėje, skubėjo į darbinius susitikimus.
Įdomu, kokie reikalai gali būti svarbesni Seimo nariui už darbą plenarinių posėdžių salėje?
Kairiųjų garbę susivokė gelbėti partijos garbės pirmininkas A.Sakalas – tik jam šovė į galvą pareikalauti, kad „darbštuolius” pasmerktų bent partijos etikos sargai.
Smerkdama parlamentarus grąžydama rankas į dangų tiesė ir viena konservatorių lyderių, Seimo vadovė I.Degutienė. Matyt, ji nepastebėjo, kad balsavime nedalyvavo ir dešimt konservatorių, ir būrys koalicijos partnerių?
Bet vakar Seimo nevykėliams pagalbos ranką ištiesė pati šalies vadovė D.Grybauskaitė – ji pareiškė, kad Seimas „nepriėmė sprendimo” apginti E.Lementauską, o tiesiog „nesurinko kvorumo”.
Taigi nuo šiol balsavusiems kojomis Seimo nariams nebereikės lementi visokių niekų, kokių pasigėdytų ir mokinukas, – pakaks tik oriai nukirsti: „Nebuvo kvorumo.”