Geriausiai milijardai įsisavinami per vadinamuosius strateginius projektus, kuriems nelabai reikia ekonominio pagrindimo, nes visada galima pateikti iki šiol neužginčytą argumentą - visa tai yra prieš Maskvos valią.
Taigi pabandykime dar kartą žvilgtelėti peržvelgti mūsų strateginius objektus ir paklausti savęs - kas už visa tai mokės, ir ar tik ne visais atvejais Lietuvos mokesčių mokėtojai? Iš kur Lietuva ruošiasi semtis tuos milijardus?
Pradėkime nuo Visagino atominės. Vis labiau tampa vieša paslaptimi, kodėl taip tyliai džiūgauja konservatoriai. Pasirašę susitarimą su kompanija „Westinghouse“, regis, jie ruošiasi nustebinti ne tik opoziciją, bet ir visą Lietuvą – nauja atominė jėgainė bus.
Tačiau Lenkijos spaudoje cituojamas „Westinghouse“ vadovas Europai, Artimiesiems Rytams ir Afrikai Andersas Jacksonas teigia, kad amerikiečiai nori būti tik technologijos tiekėjais, o ne pagrindiniais projekto partneriais, kurie savo lėšas investuotų į AE statybas, o vėliau užsiimtų elektros prekyba. Jei tai tiesa, tai nieko iš esmės nesprendžia.
Kas bus strateginis investuotojas, kuris rizikuos įdėti savo lėšas į branduolinės elektrinės statybą, kainuosiančią 12, o gal ir 18 mlrd. eurų? Kas prisiims atsakomybę? Jei Lietuvos valstybė - turėsime daug blogesnį variantą už „Mažeikių naftą“. Dar vieno tokio strateginio intereso valstybė gali ir nebeišlaikyti.
Nepamirškime, kad realiai „Westinghouse“ yra ne JAV kapitalo, o Japonijos koncerno „Toshiba“ valdoma įmonė. Nepamirškime ir tos aplinkybės, kad JAV branduolinės energetikos reglamentavimo komisija dar nėra išdavusi leidimo jos naujiesiems reaktoriams statyti pačioje JAV. Jie „diegiami“ kol kas tik Kinijoje. JAV žiniasklaida skelbia, kad yra abejojančių šių reaktorių patikimumu, ypač nukritus ant jų lėktuvui.
Kitas svarbus Lietuvai strateginis projektas - skystų dujų terminalas. Priklausomai nuo galingumo, terminalo kaina gali siekti 2 mlrf. litų. Kas apsiims finansuoti šį objektą ir valdyti riziką, susijusią su konkurencija „Gazprom“ dujoms. Apie strateginio investuotojo paieškų sėkmę, kol kas ir čia nieko negirdėti. Vėl investuos Lietuvos valstybė, jos mokesčių mokėtojai?
Sumos milžiniškos. Jos šiandien nepakeliamos valstybei ir jos piliečiams. Ar yra išeitis? Buvo ir išlieka vienintelė išeitis - bandyti atkurti privataus ir valstybinio kapitalo bendradarbiavimą.
Po to, kai A.Kubiliaus vyriausybė su prezidentės pritarimu grąžino „NDX energijai“ beveik milijardą iš skirtų atominei statybai, ir atsisakė „Achemos“ siūlytų pusės milijardo dujų terminalui, sunku patikėti, kad dabartinė Vyriausybė galėtų ar norėtų pritraukti vietinį kapitalą strateginiams objektams.
Gal kas supranta „Rail Baltic“ strateginę prasmę? Kaip dabar mums aiškina valdžia, išsprendus „Marijampolės problemą“, europinis geležinkelis ateis iki Kauno. Bet vis tiek norint važiuoti toliau, reikės persėsti ar perkrauti krovinį į kitą vagoną. Koks skirtumas, ar tai daroma pasienyje, ar Kaune? Bet juk šitas malonumas mums kainuos apie 850 mln. litų.
Ne milijardas, bet nemažai. Štai vėžės plotis Prancūzijoje ir Ispanijoje irgi yra skirtingais, bet šios valstybės taupo pinigus ir netiesia dviejų geležinkelių. Šiuolaikinės technologijos leidžia turėti tokius vagonus, kurie patys keičia riedmenų plotį, nekeičiant vagonų.
Net Rusijos geležinkeliai jau perkasi naujos kartos vagonus, ir artimiausiu metu rusai be jokių trukdžių ir persėdimų galės keliauti į Varšuvą ir Berlyną. Mums to nereikia, niekam nerūpi Lietuvos piliečiai, svarbu statybos ir milijardų įsisavinimas. O Lietuvos geležinkeliai ir toliau nesirūpins Lietuvos susisiekimu su Vakarais.
“Lietuvos geležinkeliai”, pavyzdžiui, planuoja pirkti naujus elektrinius dviaukščius vagonus, kurie, matyt, kursuos tarp Vilniaus ir Kauno pustuščiai. Nesuprantama būtų prabanga, jei nesklistų įkyrios šnekos, kad vagonų pirkimo sąlygos surašytos taip, kad pirkimą laimės viena galinga Vokietijos kompanija.
Šimtai milijonų, milijardai. Net Seimo opozicija nebesugeba paklausti Vyriausybės ir prezidentės apie tai, iš kur šios lėšos atsiras ir kas jas grąžins? O juk gali būti, kad dabartinei opozicijai ir teks galvoti, ką reikės daryti ir kaip finansuoti šias amžiaus statybas.