Už atitinkamų Operatyvinės veiklos įstatymo pataisų
priėmimą balsavo 63 Seimo nariai, aštuoni buvo prieš, 35
susilaikė.
„Iki šiol galiojo nuostatos, kad dabar prokuroras vos ne viską
turi surašyti apie asmenį, nurodyti telefono numerį, visa kita.
Įsivaizduokime - iš ryto kas nors kam nors skambina, grasina, kaip
dabar dažnai būna sukčiai seniems žmonėms skambina, o po valandos
jis jau įsidėjo kitą telefono kortelę, jų gali dešimt kioske
nusipirkti, pagaliau galima pakeisti patį aparatą, - BNS sakė Seimo
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras. -
Pagal dabartinį reguliavimą, kiekvieną kartą reikėtų eiti ir
gauti naują sankciją. Taip paralyžiuojame policijos pareigūno
veiklą, teisėjas užkrautas sankcionavimo bylomis, nebeturi laiko
įsigilinti.“
Anot jo, įsigaliojus priimtoms įstatymo pataisoms, teisėjas
leis slapta klausyti nebe konkretaus telefono numerio, o asmens.
„Atlaisvinamos rankos pareigūnams. Jeigu yra įtariamasis ar jų
grupė, tai tegu jie keičia telefonus ir korteles nors kelis kartus
per dieną, bet pririšama prie (galimai nusikalstamos - BNS) veikos.
Juk baudžiame ne už numerį, o asmenį baudžiame, už veiką
baudžiame“, - sakė S.Šedbaras.
Jis pabrėžė, kad gavęs mažiau prašymų teisėjas geriau
galės įsigilinti į gautus dokumentus ir nuspręsti, ar šiuo atveju
būtina imtis minėtų operatyvinių priemonių, ar ne.
Be to, pagal pataisas, neatidėliotinais atvejais, kai kyla
pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar
valstybės saugumui, pareigūnams leidžiama atlikti operatyvinius
veiksmus be teisėjo sankcijos, tik turint operatyvinės veiklos
subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų nutarimus.
Tačiau vėliau per parą privalu apie tai pranešti apylinkės teismo
pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui. Jeigu teisėjas nepatvirtina
taikytų operatyvinių veiksmų pagrįstumo, gauta informacija
nedelsiant sunaikinama.
Kita priimtų pataisų naujovė - didesniam ikiteisminio tyrimo
institucijų skaičiui suteikta galimybė gauti informaciją apie
finansinius srautus.
„To reikia dėl pinigų plovimo, terorizmo prevencijos, kad būtų
galima stebėti, kaip tarp bankų, tarp sąskaitų juda pinigai. Be
to, juk priėmėme išplėstinio turto konfiskavimo įstatymą, čia
irgi juk privalu tikrinti, tarp kokių asmenų, kokie finansiniai
ryšiai, srautai yra. Pavyzdžiui, asmuo turi tik vieną dviratį, bet
kitų vardu jis gali turėti didžiules sumas. Stebint, kaip juda
pinigų srautai per juos galbūt dar galima atrasti, kas susijęs su
konkrečia veika arba konkrečiu asmeniu“, - aiškino Seimo komiteto
vadovas.
Jo teigimu, šiuo metu tik FNTT gali gauti informaciją apie
įtartinas finansines operacijas.
Operatyvinės veiklos subjektams dabar numatyta teisė gauti informaciją apie fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą.
Informaciją iš Lietuvos banko bus galima gauti remiantis
Vyriausybės, suderinus su Lietuvos banku, nustatyta tvarka, o iš
komercinių bankų, kitų kredito ir finansų įstaigų, taip pat
kitų juridinių asmenų - Vyriausybės nustatyta tvarka.